Informacija paruošta Ievos Majauskaitės ir Paulinos Kaikarienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų.
Užsienio praktika rodo, jog reikalingos bent kelios priemonės, siekiant užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai. Pirmiausia – tai žmonių neabejingumas ir pilietiškumas, kad pastebėjus netinkamą elgesį su gyvūnu būtų imamasi reikiamų veiksmų, svarbiausiai – būtų pranešama policijai ar gyvūnų gerove besirūpinančioms organizacijoms. Taip pat svarbu, kad tokie asmenys neliktų nenubausti. Šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvoje numatomi keli baudžiamojo kodekso pakeitimai: griežtesnės bausmės kankinantiems gyvūnus, įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose bei draudimas nuo 3 iki 5 metų laikyti gyvūną. Anot Seimo nario L. Balsio, teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti, o šiuo metu net nėra įstatyminio pagrindo neatiduoti dėl žiauraus elgesio paimtų gyvūnų: „Būna, kad susimoka baudą, atimami gyvūnai, o jie ateina ir reikalauja – grąžinkit mano gyvūnus, nes tai mano nuosavybė ir jie toliau su jais žiauriai elgiasi. Nėra iki šiol jokios įstatyminės normos, kuri draustų jiems grąžinti atimtus ar naujus gyvūnus laikyti“.
Draudimas turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo, inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizacijos. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia: „Šiandien jūs galite prisidėti prie saugesnės ir jautresnės Lietuvos kūrimo“.
Deja, bet šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kol kas bausmių sugriežtinimo nėra, t.y. draudimas turėti kitą gyvūną, net ir netekus prieš tai neprižiūrėto ar kankinto, dar neįsigaliojęs, o tik svarstomas. Efektyviausias būdas sumažinti gyvūnų nepriežiūros atvejus arba juos palaipsniui naikinti – kalbėti garsiai ir užtikrintai. Pritaikius vienam asmeniui bausmę daugiau dėmesio į tai atkreiptų ir kiti potencialūs gyvūnų skriaudėjai. Toks atsakingas pavyzdys, tikėtina, jog kiek išgąsdintų piliečius, kurie jaučiasi laisvai skriausdami už save silpnesnį gyvūną ir yra baudžiami nepakankamai arba tiesiog negriežtai, apsiribojant pinigine bauda. Tai neabejotinai reikia sustabdyti ir keisti visuomenės požiūrį tiek į naminį, tiek į ūkyje laikomą gyvulį.
Draudimui laikyti gyvūną pritaria ir įvairios Lietuvos gyvūnų prieglaudos. Viena iš jų – VšĮ „Lesė“. Organizacijos Kauno skyriaus atstovė prabėžia: „Manau, kad kaip ir dauguma organizacijų nenustebinsiu atsakydama, kad bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais ne tik turi, bet ir privalo būti griežtinamos. Net ir moksliškai yra įrodyta, kad žmonės, kurie smurtavo prieš gyvūnus, bus labiau linkę smurtauti ir prieš kitus žmones. Negana to, tie išpuoliai prieš gyvūnus būna tokie sadistiški, norint sukelti kuo daugiau skausmo ir kančių, kad sunku ir protu suvokti. Savaime aišku, kad kol įsigalios toks draudimas turės praeiti nemažai laiko. Lygiai taip pat suprantama, kad tokie draudimai nebus itin lengvai įgyvendinami – visi žinome, kokia gausybė beglobių gyvūnų yra Lietuvoje, ir kaip lengva įsigyti šuniuką/kačiuką. Tačiau bet kokie žingsniai, siekiantys/griežtinantys bausmes smurtautojams yra tik sveikintini, nes tik palengva galima kažką pakeisti“. VšĮ „Penkta koja“ organizacija taip pat pritaria draudimo siūlymui: „Manome labai teigiamai, jei tik kas prižiūrės, kad šie reikalavimai būtų vykdomi ir jų laikomasi. Kol kas tas Lietuvoje vyksta sunkiai“. Bausmių griežtinimo idėjai pritaria ir dar viena gyvūnų organizacija VšĮ „Naminukai“: „Palaikom šį siūlymą ir manome, jog jis yra reikalingas, taip pat pasiteisinęs ir taikomas daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių“.
Tačiau vis tik tokiam draudimui įsitvirtinti Lietuvoje reikia nemažai laiko, viskas turi vykti mažais, bet užtikrintais žingsneliais. Svarstymas griežtinti bausmes skriaudėjams jau yra pakankamas ir sveikintinas žingsnis žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažinimui. Ne paslaptis ir tai, jog beglobių gyvūnų mūsų šalyje yra gausybė, todėl ir jų įsigijimas yra itin prieinamas kiekvienam žmogui. Neabejotina tik viena – draudimo inicijavimas buvo ir yra reikalingas, tikimasi, jog Seimas priims tinkamą, logišką ir gyvūnų gerovei palankų sprendimą. Skriaudėją nuo žiauraus elgesio su gyvūnu neturėtų sustabdyti vien tik didinamos baudos ar grasinimai teismais, bet ir jo paties kintantis suvokimas apie šią trapią būtybę, kuriai reikia meilės ir globos.
