Šunų viešbutis

Šeško auklėjimas

Šeškas – mažas žvėrelis, todėl daugeliui žmonių sunku patikėti, kad šeškai yra tokie protingi ir gudrūs. Visi plėšrūs žinduoliai, tame tarpe ir šeškai, pasižymi pakankamai išvystytu intelektu. Maža to, šeškų protas pasižymi analitinio mąstymo užuomazgomis. Šeško intelekto lygis nedaug atsilieka nuo šuns, nors šeško protas veikia dar praktiškiau: šeškas niekada nedarys kažko vien todėl, kad nudžiugintų savo šeimininką. Šis skirtumas susijęs su tuo, kad šeškas nėra visuomeniškas gyvūnas kaip šuo ir neturi aiškaus supratimo apie vadovavimą ir socialinę hierarchiją. Nepaisant to, šeškas sugeba greitai mokytis ir analizuoti skirtingas situacijas. Šio mažo gyvūnėlio auklėjimas kažkuo panašus į šunelio ar katytės auklėjimą.

Šeško auklėjimas susideda iš įgūdžių ir elgesio taisyklių įskiepijimo, kurių šeškas iš prigimties neturi, bet jos jam reikalingos gyvenant su žmonėmis. Galima išskirti būtinus įgūdžius, kuriuos turi įvaldyti namuose auginamas šeškas, bei neprivalomus įgūdžius.

Būtini įgūdžiai:

  • Lojalūs santykiai su žmogumi: šeškas neturi kandžiotis arba bijoti žmonių.
  • Šeškas turi mokėti elgtis savo narvelyje ir naudotis pašaro indu.

Neprivalomi įgūdžiai:

  • Mokėjimas sureaguoti, kai šeškas kviečiamas sugalvot vardu.
  • Nesipriešinimas pavadėliui (būtinas įgūdis, jei planuojate vedžioti šešką lauke)

Šeško auklėjimo principai yra tokie patys, kaip ir bet kurio kito naminio gyvūnėlio. Todėl jei turite patirtį auklėjant katę ar šunį, turėtumėte lengvai „susitvarkyti“ ir su šešku.

Kaip ir visi gyvūnai, kuo šeškas jaunesnis, tuo lengviau pasiduoda auklėjimui. Dėl to pradėti auklėti šešką patartina nuo 2-5 mėnesių amžiaus, nes būtent tuo metu šeškai turi labiausiai išvystytą gebėjimą mokytis.

Gamtoje tarpusavio santykiai tarp šeškų remiasi dominuojančio-paklūstančio modeliu: kiekvienas gyvūnas išsiaiškina santykius su giminaičiais ir užima atitinkamą vietą hierarchinėje sistemoje. Šeško santykiai su žmogumi remiasi tuo pačiu pagrindu: tai reiškia, kad tam tikrais gyvenimo periodais šeškas išbandys Jūsų stiprybę ir mėgins dominuoti. Labiausiai tai bus būdinga paauglystės laikotarpiu (3-8 mėn.) ir veisimosi periodu. Jūsų užduotis – parodyti, „kas namuose šeimininkas“: šeškas turi jus laikyti kaip stipresnį „giminaitį“ ir nebandyti pridaryti žalos.

Pati didžiausia klaida – primesti šeškui žmogišką požiūrį į gyvenimą. Gyvūnai nesuvokia pasaulio taip, kaip mes, ir jų reakcija į supančią aplinką skiriasi nuo mūsų.

Svarbu turėti omenyje, kad su šešku sėkmingai bendrausite tik tada, kai išmoksite suprasti „šeškų kalbą“, t.y. išmoksite orientuotis šeško elgesio įpročiuose.

Negalima auklėjant šešką naudoti žiaurumo, nes tada tik prarasite pasitikėjimą. Kita vertus, negalima per daug gailėtis žvėrelio iš karto po to, kai jį nubaudėte. Reikia surasti „aukso viduriuką“, kad šeškas aiškiai suprastų kai yra nubaustas ir kad būtent jis pasielgė negerai. Kiekvienas šeškas turi unikalų charakterį, todėl prie kiekvienam reikia rasti individualų auklėjimo būdą. Todėl gerai pažinkite ir išnagrinėkite savo šeško charakterį ir tai, ką sužinosite, panaudokite auklėdami. Vieni ar kiti auklėjimo metodai bus veiksmingi priklausomai nuo to, koks Jūsų augintinio charakteris.

Nuo ko negalima šeško atpratinti

Šeškai turi keletą įgimtų bruožų, nuo kurių jį atpratinti neįmanoma.

Kasimas. Šeškai mėgsta ką nors kasti iš prigimties. Todėl jie visur ir visada, bet kokioje tam tinkamoje situacijoje mėgins kažką kasti: žemę gėlių vazonėliuose, savo kraiką narvelyje ir pan. Kad apsaugotumėte gėlių vazonus, galite į žemę pridėti vientisą sluoksnį didelių plokščių akmenėlių. Kraiko į narvelį pasistenkite dėti mažiau arba ant viršaus uždėkite sietelį.

Teritorijos žymėjimas. Prasidėjus brendimo laikotarpiu ir kiekvienų metų vasario-rugpjūčio mėnesiais patinai savo teritoriją žymi šlapimu, kurio kvapas stiprus ir specifinis. Jei Jūs neplanuojate veisti daugiau šeškų, geriausia išeitis būtų kastracija.


Maisto slėpimas. Šeškai turi įgimtą įprotį slėpti maistą. Vieni gyvūnai tokį įprotį turi, tik ne taip stipriai išvystytą, o kai kurie mėgsta visą maistą paslėpti iškart, nors ir jaučiasi alkani ir tik tada pradeda valgyti. Savo slėptuvėms šeškai išsirenka pačias tolimiausias ir sunkiausiai prieinamas vietas: po baterijomis, po voniomis, po sofomis ir t.t. Kaip taisyklė, kai maitinama du kartus per dieną, šeškas visą savo paslėptą maistą per dieną suspėja suvalgyti. Be to, paslėptas maistas ilgai nesugenda, nes šeško seilės turi medžiagų, stabdančių mikroorganizmų dauginimąsi.

Taip pat skaitykite: Kuo šerti šešką?, Kaip pripratinti šešką prie tualeto

Leave a Reply