Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Visiems į atmintį įsirėžęs liūdnas Jono Biliūno apsakymas apie seną šunį Brisių, kuris, savo paskutiniais gyvenimo metais, yra visų pamirštas, nebereikalingas. Norisi tikėti, kad realybėje tokios istorijos – retenybė, ir kad kur kas daugiau yra laimingų keturkojų bei jų šeimininkų. Būtent laimingus pasakojimus vaizdais ir žodžiais įamžina projektas „neBrisius.lt“, šį kovą atšventęs penkerių metų jubiliejų.
NeBrisiaus penkerių metų istorija
Projektas „neBrisius.lt“ gimė 2014 metais, kai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėjai, susižavėję Amerikoje vykdomo projekto „Why We Rescue“ (dabar „This Wild Idea“) idėja, gavo jos autorių leidimą ir palaikymą pradėti analogišką projektą Lietuvoje. „NeBrisius.lt“ publikuoja laimingas žmonių ir jų augintinių, priimtų į šeimą iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėtų kitais būdais, istorijas bei nuotraukas. Projekto tikslas yra keisti žmonių požiūrį į beglobių gyvūnų problemą, paskatinti juos priglausti benamius gyvūnėlius ir padėti suvokti, kad kiekvienas, net ir mažiausiais darbais, gali prisidėti prie geresnio pasaulio.
2015 metais pradėta nauja projekto skiltis – „Keturkojai emigrantai“, kurioje istorijomis dalijasi žmonės, iškeliavę į svečią šalį kartu su savo augintiniu. Šiuo projektu siekiama skatinti emigruojančius žmones nepalikti ir neišduoti savo keturkojų draugų, pasidalyti gyvenimiškais patarimais ir įspūdžiais.
2018 metais startavo dar viena „neBrisius.lt“ skiltis – „Ypatingi gyvūnai“. Joje skelbiami pasakojimai apie neįprastą gyvenimo istoriją, išvaizdą ar poreikius turinčius gyvūnus, kurie nebuvo pasmerkti blogiausiam ir vis tiek yra labai mylimi savo šeimininkų. Istorijų herojų negąsdina tai, kad augintiniui tenka skirti daugiau laiko, dėmesio, dažnai ir finansų.
Per pastaruosius penkerius projekto gyvenimo metus įamžinta beveik 800 laimingų istorijų apie išgelbėtus ir priglaustus augintinius, padaryta daugiau nei 7200 profesionalių, savanoriškai dirbančių fotografų nuotraukų. Projekto organizatoriai sustoti nežada ir tikisi pasidalyti dar šimtais istorijų.
Prieglaudų gyvūnėliai, atradę kelią į žmonių širdis
Tarp kelių šimtų istorijų netrūksta įvairovės – kai kurios istorijos, deja, prasideda netgi labai liūdnai. Šuniuką Tedį priglaudę klaipėdiečiai Živilė ir Aivaras pasakojo, kad jausdami pareigą padėti silpnesniems, nusprendė šuniuko visų pirma dairytis prieglaudose. Poros išsirinktas šunelis stipriai negalavo: „Po pokalbio su prieglaudos šeimininke paaiškėjo, kad jis labai sirgo, faktiškai išgyventi šansų buvo labai mažai“, – dalijosi Živilė.Tačiau, pasiėmus gyvūnėlį į namus, klaipėdiečiai jam skyrė daug dėmesio ir laiko, todėl laimingas gyvenimas netruko prasidėti: „Pagaliau veterinarų prognozės buvo teigiamos – šuniukas sparčiai sveiksta, išgyveno pragariškas ligas“. Šiandien Tedis laimingas gyvena savo šeimoje.
Kitų augintinių atsidarimo šeimoje aplinkybės visai atsitiktinės. Štai panevėžietė Rūta katiną Džekį į savo šeimą priėmė, kai veterinarijos gydytoju ūkyje dirbęs vyras grįžęs namo papasakojo apie mėšle įstrigusį kačiuką, kurį jis pats ištraukė ir nuprausė ir kuriuo vėliau pats rūpinosi nepaisant to, kad anksčiau sakėsi esąs labiau „šuns žmogus“. Rūta jau tada sakė: „Vyras užsakė ir specialaus kačiukų pieno mišinio, maisto ir darbe juo rūpinosi kelias dienas, o grįžęs namo visą laiką pasakojo, koks tas katinėlis nerealus. Kažkaip tada jau supratau, kad turėsime naują šeimos narį“.
Tarp projekto herojų sušmėžuoja ir gerai atpažįstami veidai. Aktoriaus Andriaus Bialobžeskio ir scenaristės Lauros Kurlinskaitės šeimoje laimingai gyvenantis šuo Simcha buvo tikrų tikriausiai išgelbėtas savo šeimininkų. Laura pasakojo, kad jų anglų kokerspanielis namuose atsitiktinai atsirado iš prieglaudos. Internete vartant skelbimus ją ir jos dukrą Lėją pakerėjo liūdnaakio šunelio nuotrauka. Vis dėlto, padarius visus tyrimus paaiškėjo, kad jų būsimam šeimos nariui yra mažiausiai 10 metų, o jo ligų sąrašas kone begalinis. „Lėja paaukojo visas savo santaupas, skirtas naujam dviračiui, mano draugas Haroldas mane pamokė, kaip reikia leisti vaistus į paodį ir raumenį, ir mes, apsiginklavusios kantrybe ir medikamentais, pradėjome jį statyti ant kojų“, – pasakojo Laura. Dabar Simcha yra sveikas ir laimingas šuo, Lauros teigimu, „šiandien Simcha yra orus ir stilingas senamiesčio šuo, kuris, kaip ir dera senjorui, karts nuo karto nukeliauja į grožio saloną pedikiūro ir šukuosenos“.
Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, jos vyras Ąžuolas ir dvi dukrelės savo šeimą nepabijojo papildyti iš prieglaudos priimta kalyte Leila. Kol Ineta su abiem mergaitėmis atostogavo Ispanijoje, Lietuvoje likęs vyras Ąžuolas pamatė skelbimą, kurį nusiuntė savo žmonai. Šuniuką vien tik iš nuotraukų greitai įsimylėjo visa šeima. Kitą dieną Ąžuolas tiesiog nuvažiavo ir parsivežė Leilą namo. Pati Ineta neslėpė džiaugsmo: „Aš su vaikais grįžau po savaitės ir namuose radome patį didžiausią džiaugsmą – meilės ir draugiškumo įsikūnijimą Leilą“.
Pastaruosius penkerius metus istorijos skelbtos kone kiekvieną savaitę, ir visos jų – savotiškai ypatingos. Norintys patys pasidalyti savo pačių laimingomis istorijomis ir paskatinti kitus priglausti benamius gyvūnėlius yra kviečiami užpildyti dalyvio anketą „neBrisius.lt“ tinklalapyje.
