Angoros nykštukiniai triušiai – labiausiai paplitusi Vakarų Europos šalyse pūkuotų, vidutinio dydžio ir įvairių spalvų triušių veislė.
Angoros triušiai į Europą atkeliavo 1723 metais. Prieš atvykdami iš Turkijos, europiečių jūrininkai įsigijo šių neįprastų gyvūnėlių, kad vėliau padovanotų, todėl atvežtus triušius galima laikyti šios veislės pirmtakais.
Angorinių triušių kūnas padengtas plonu, minkštu, šilko švelnumo storų plaukų kailiuku, kurio pagrindas pūkuotas. Privalomas priklausymo šiai veislei požymis yra plaukuotumas ant viso kūno, taip pat ir snukučio bei ausų. Tokiu būdu triušis tampa panašus į kamuoliuką.
Kailiuko ilgis gali būti skirtingas: nuo 5 cm vokiečių ir australų angoros, iki 6 cm prancūzų ir iki 8 cm belgiškos. Be gyvūnų taip pat daug kas priklauso nuo veislės. Maksimalus suaugusio gyvūno svoris svyruoja nuo 1,8 kg belgiškų veislių ir iki 1,5 kg australiškų.
Amerikietiškų ir angliškų angoros triušių snukučiai padengti trumpais plaukučiais praktiškais iki ausų, todėl negali atitikti standarto, bet turi teisę egzistuoti.
Taip pat yra išskiriama triušių grupė, pavadinimu teddi, kurie išoriškai labai panašūs į angoros, bet genetiškai šiai veislei nepriklauso.
Standartiškai angoros triušiai gali būti įvairių spalvų, būdingų dekoratyviniams triušiams. Tačiau norint nustatyti tikslią spalvą iškyla sunkumų – storo kailiuko spalva susimaišo. Todėl dažnai nustatyti spalvą galima tik ankstyvame triušiuko amžiuje, kol kailiukas dar nevisiškai padengė triušį.
Angoros triušius atskiria pagal jų kailiuko šėrimąsi, nes kai triušis visiškai apželia kailiuku, tampa sunku juos atskirti. Pirmai grupei priklauso triušiai, kurie šeriasi daugiau ir ilgesnį laikotarpį. Tokio tipo triušiai apželia kailiuku greičiau.
Antro tipo triušiukai apželia vėliau ir gana ilgai (iki 1,5 mėn.). Jie turi ilgas ištįsusias ausis ir ilgą snukutį. Šio tipo triušiai šeriasi daug mažiau, vėliau turi puikų kailiuką, bet nepageidaujamus išorės bruožus (didelis svoris, ilgos ausys, ištįsęs liemuo, per daug lengvas skeletas).
Svarbiausias angoros triušių priežiūros bruožas – jų kailiuko priežiūra. Kiekvieną savaitę augintinius reikia rūpestingai iššūkuoti šepečiu arba specialiomis šukomis tam, kad išvengtumėte kailiuko nuslinkimo ir susivėlusių gniutulų kailiuke atsiradimo.
Taip pat skaitykite: Triušių priežiūros procedūros, Nykštukinių triušių laikymas
