Jūrų kiaulytės – tai neišrankūs gyvūnai. Bet normaliam gyvybinių funkcijų palaikymui ir dauginimuisi šiems žinduoliams yra būtinas visavertis maitinimas. Maiste būtinomis proporcijomis turi būti pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens. Joks atskirai paimtas pašaras neužtikrins pilnaverčio organizmo gyvybingumo. Todėl reikia teisingai sudaryti maitinimosi racioną, atsižvelgiant ir į metų laiką.
Baltymai. Jie įeina į visų žinduolių organų ir audinių sudėtį ir yra nepakeičiama maistingoji medžiaga. Gyvulinės kilmės baltymai (varškė, pienas, stambūs kiaušiniai, vabzdžiai ar jų lervos) turi tam tikras aminorūgštis, kurių nėra audiniuose, arba jų yra, bet labai nedidelis kiekis. Esant baltymų deficitui arba neteisingam rūgščių santykiui maiste, gyvūno vystymasis sustoja, augimas sulėtėja, gyvūnėlis liesėja, blogėja kraujo sudėtis, sulėtėja spermatogenezė, kyla kiti susirgimai.
Angliavandeniai. Jie sudaro pagrindinę maisto dalį ir įeina į maistingų medžiagų sudėti polisacharidų pavidalu: krakmolas, glikogenas, įvairiausi disacharidai: gliukozė, laktozė, maltozė ir t. t. Angliavandenių rolė labai įvairi. Jie būtini raumenų, organų darbui ir kūno temperatūros palaikymui. Esant nepakankamam angliavandenių kiekiui eikvojamas glikogenas, sukauptas kepenyse, o vėliau skaidomi proteinai. Jei nepakankamas angliavandenių kiekis maiste jaučiamas ilgesnį laiką, tai sukelia gyvūnėlio raumenų silpnumą, pasyvumą, apetito ir kūno temperatūros sumažėjimą. Per didelis angliavandenių kiekis organizme gali sukelti nutukimą. Grūdinius pašarus, kuriuose pilna angliavandenių, su malonumu ėda gyvūnėliai. Be to, jie gerai įsisavinami, išskyrus celiuliozę. Tačiau trūkstant celiuliozei sutrinka virškinimas.
Riebalai. Jų yra įvairiuose organizmo audiniuose ir dažniausiai jie vaidina rolę maistingųjų medžiagų „pagal pageidavimą“. Be to, jie dar ir apsaugo vidaus organus ir sąlygoja jų funkcionavimą. Poodinis riebalinis audinys vaidina svarbų vaidmenį, nes yra kūno izoliacinis sluoksnis. Į augalinių riebalų sudėtį įeina neprisotintos riebalų rūgštys. Kai kurios iš jų nesugeba sintezuotis gyvūno organizme, bet jie sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, užkerta kelią kraujagyslių sienelių susiaurėjimui. Jų trūkstant sulėtėja žinduolių augimas ir vystymasis. Riebalų daug kaulų miltuose, bei saulėgrąžų ir linų sėklų miltuose.
Vitaminai. Jie stimuliuoja medžiagų apykaitą organizme. Jų trūkumas sukelia organizmo susirgimą – hipovitaminozę, kurios metu sutrinka baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų įsisavinimas, krenta organizmo atsparumas infekciniams susirgimams, sulėtėja arba sustoja palikuonių reprodukcija. Gyvūnėliams pasireiškia virškinimo sutrikimai, mėšlungis ir paralyžius, aklumas ir kaulų iškraipymas. Žiemos racionuose gyvūnėliams dažnai trūksta vitaminų A, D, E ir kai kurių iš grupės B.
Maiste neesant pakankamam vitaminų kiekiui, naudojami dirbtiniai vitamininiai preparatai, kuriuos reikia įtraukinėti į racioną atsargiai, neviršijant nustatytų dozių.
Perdozavimo atveju gyvūnas gali susirgti arba netgi mirti.
Geriausiai gyvūnėliams duoti pakankamai šviežių žalumynų, daržovių, vaisių ir kito natūralaus maisto, kuriame yra didelis kiekis įvairiausių vitaminų.
Taip pat skaitykite: Jūrų kiaulytė ir kiti naminiai gyvūnai
