Vėžliai mūsų planetoje gyvena daugiau nei 220 mln. metų. Jie gyvena aplink mus visur, kaip vandenyje, taip ir sausumoje. Atrodo, kad mes turime žinoti apie juos viską. Bet daug įdomių dalykų apie vėžlius ir jų gyvenimą mes netgi nenumanome. Pristatome jums pačius įdomiausius faktus apie vėžlius.
1) Pats stambiausias vėžlys iš šiuo metu gyvenančių – kietaodis vėžlys. Jo kūno masė siekia 900 kg, o ilgis 2,5 m.
2) Pats mažiausias vėžliukas yra Homopus signatus vėžliukas. Suaugusio dydis svyruoja tarp 6 ir 10 cm, svoris – 95-165 g.
3) Vėžlio kiautas labai tvirtas, o kai kurių vėžlių rūšių kiautas gali išlaikyti svorį, 200 kartų didesnį už patį vėžlio svorį.
4) Iš išorės šiurkštus šarvas išraizgytas kraujagyslėmis ir nervinėmis galūnėmis. Stipriai susižeidus, gyvūnas kraujuoja ir jaučia skausmą.
5) Vandens ir sausumos vėžlių šarvo sandara labai skiriasi, tai susiję su jų skirtingų gyvenimo būdu. Sausumos vėžlio šarvas aukštas ir kupoliškas, jūros vežlio šarvas aptakus lašo formos, gėlavandenių vėžlių šarvas žemas, plokščias ir glotnus.
6) Norėdamas paslėpti arba ištraukti galvą, vėžliui reikia „sutrumpinti“ arba „pailginti“ stuburą. Išsigandę, daugelis vėžlių įtraukia galvą į šarvą, išlenkdami kaklą S formos kreive (galva tuo pačiu juda pirmyn ir atgal). Tačiau egzistuoja vėžlių rušys, kurios slepia galvą į šarvą, pasukdamos ją į šoną.
7) Yra paplitęs mitas apie tai, kad vėžliai lėti ir nesugeba greitai judėti. Dalinai taip ir yra: kuo stambesnis vėžlys – tuo jo šarvas sunkesnis ir jis lėčiau eina. Tačiau, pavyzdžiui, jūros vėžliai gali judėti 35 km/val greičiu.
8) Sausumos vėžlių lėtumas priklauso nuo aplinkos temperatūros: esant žemai temperatūrai vėžlių judėjimas lėtėja.
9) Jūros vėžliai sugeba orientuotis erdvėje pagal Žemės magnetinį lauką ir šio gebėjimo dėka praėjus daugeliui metu jie gali grįžti į savo gimimo vietą.
10) Vidutinė vėžlių gyvenimo trukmė – nuo 50 iki 150 metų. Tačiau yra užfiksuoti atvejai, kai vėžliai gyveno iki 188 metų (vėžlys Tui Molina).
11) Apie vėžlių amžių gali papasakoti žiedai, kurie kasmet atsiranda ant skydelių, iš kurių sudarytas šarvas.
12) Vėžliai neturi balso stygų, bet jie gali skleisti garsus. Daugelis vėžlių skleidžia šnypščiančius garsus. Kai kurie netgi gali skleisti garsus, primenančius kregždesį, ūbavimą ir netgi kudakavimą. Jie tai daro nukreipdami galvą taip, kad oras plaučiuose suspaudžiamas.
13) Vėžliai gali būti negailestingais plėšrūnais. Viena tokia žiauri rūšis – grifinis vėžlys. Jo ilgis gali siekti 1,5 m., o masė iki 60 kg. Jo stiprus žandikaulis, kumpa nosis, didžiuliai lokiški nagai ir stipri uodega. Savo aukas (kartais tai gali būti ir kiti vėžliai) jis įsivilioja judindamas liežuvį, kuris labai primena didelį gundantį slieką.
14) Daugelis vėžlių rūšių įtrauktos į Tarptautinę raudoną knygą. Pagrindinė išnykimo priežastis – tai žmogaus ir kitų gyvūnų medžioklė, taip pat gyvenamos aplinkos teršimas.
Taip pat skaitykite: Kaip surasti pabėgusį vėžlį?, Įdomūs faktai apie gyvūnus iš Gineso rekordų knygos – I
