Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Naminių gyvūnų sveikata priklauso nuo daug jų organizmams įtakos darančių faktorių. Rūpestis, teisingas maitinimas, mankšta ir veterinaro nurodymų laikymasis padeda mūsų draugams būti sveikiems bei laimingiems. Vienas iš svarbių būdų padėti gyvūnėliams – prižiūrėti jų imuninę sistemą, kovojančią su ligų sukėlėjais. Tam, kad apsaugotume mažuosius draugus nuo galimai mirtinų ligų, juos būtina paskiepyti.
Kaip veikia skiepai (vakcinos)?
Skiepas (vakcina) – biologinės kilmės preparatas, padedantis sužadinti imuninę sistemą prieš tam tikrą ligą. Paskiepijus gyvūną, jo organizmas pradeda gaminti specifines gynybines ląsteles prieš ligos sukėlėjus. Vėliau tos ligos sukėlėjui patekus į organizmą imuninė sistema be vargo su juo susidoroja.
Skiepai yra saugus imuniteto stiprinimo metodas, tačiau, kaip ir kiekvieną medicininė procedūra, turi mažą galimybę sukelti šalutinį poveikį, labai retais atvejais alergines reakcijas. Besibaiminantiems dėl skiepų primename: neskiepytam gyvūnui rizika susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis yra ženkliai didesnė, o ligos, nuo kurių apsisaugoti padeda skiepai, daug pavojingesnės gyvūnui nei galimas vakcinų šalutinis poveikis. Nors skiepyti gyvūnai nėra šimtu procentų apsaugoti nuo infekcijos rizikos, tačiau jie kur kas lengviau įveikia ligas, išvengia komplikacijų.
Kokie skiepai būtini naminiams gyvūnams?
Kompleksinė šunų vakcina apsaugoja nuo tokių ligų kaip šunų maras, parvovirusinis gastroenteritas, hepatitas, leptospirozė ir paragripas. Dalyvaujantiems parodose šunims dar rekomenduojamas skiepas nuo šunidžių kosulio.
Kačių kompleksinė vakcina apsaugos nuo rinotracheito, panleukopenijos, leukemijos, o priklausomai nuo gyvenimo būdo gali prireikti skiepyti ir nuo rinotracheito, kalcivirozės.
Šeškai skiepijami standartinėmis šunų vakcinomis, nuo pasiutligės mėsėdžių maro. Triušiams skirtos specialios vakcinos nuo virusinės hemoraginės ligos ir miksomatozės.
Lietuvos Respublikoje tiek šunis, tiek kates būtina skiepyti nuo pasiutligės. Gyvūnui reikalingas vakcinas paskirs veterinaras, atsižvelgęs į jo gyvenimo būdą, amžių ir sveikatą.
Kada turėtų būti skiepijami gyvūnėliai?
Skiepijant šuniukus gali būti taikomos kelios vakcinavimo schemos. Tinkamiausia konkrečiam gyvūnui parenkama pagal jo amžių ir riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Jeigu 2 mėn. amžiaus šuniukas dar nebuvo skiepytas, jam paprastai taikoma dviejų vakcinavimų schema: pirmą kartą skiepijamas 9 sav. amžiaus komplekcine vakcina, antrą kartą – 12 sav. amžiaus revakcinuojamas kompleksine vakcina ir papildomai skiepijamas nuo pasiutligės. Kai kuriais atvejais 2 mėn. amžiaus šuniukams taikoma ir trijų vakcinavimų schema, skiepijant jį 8, 11 ir 14 sav. Jeigu augintinis tėra 6 sav. amžiaus, rekomenduojama jį skiepyti tris kartus – 6, 9 ir 12 sav. amžiaus. Visais trimis atvejais revakcinacija turėtų būti atliekama kasmet – taip išlaikomas susiformavęs imunitetas.
Kačiukus skiepyti užtenka du kartus, tačiau pirmosios vakcinos laikas priklauso nuo konkretaus gyvūno ir jo amžiaus. Pirmą kartą kačiukai skiepijami 9 arba 12 sav. amžiaus, antrą kartą – po 3–4 sav. Nuo pasiutligės skiepijama tik nuo 12 sav. amžiaus. Kates, kaip ir šunis, būtina revakcinuoti kasmet.
Šeškų vakcinavimo schema panaši į šunų – skiepijami 2 mėn. amžiaus šeškiukai, revakcinuojama po 3–4 sav., tada atliekamos kasmetinės vakcinacijos. Triušiams pirmoji vakcinacija atliekama 10 sav. amžiaus, revakcinuojama po 4 sav. Imunitetas nuo miksomatozės išlieka 6 mėnesius, o nuo trušių virusinės hemoraginės ligos – 12 mėnesių, todėl revakcinuojant triušį būtina į tai atsižvelgti.
Tikslų profilaktinių skiepų planą jūsų gyvūnui sudarys veterinarijos gydytojas.
Kaip pasiruošti skiepams?
Reikia turėti omenyje, kad vakcinuojami tik kliniškai sveiki, blusų neturintys gyvūnai. 10 dienų prieš skiepijimą iš organizmo turi būti pašalintos parazitinės kirmėlės – tai daroma sušeriant vaistus nuo kirminų. Jų nepašalinus skiepas gali sukelti komplikacijas arba net mirtį. Augintinių negalima skiepyti po operacijos ar sveikstant po ligos. Idealiu atveju patartina vengti ir streso (persikėlimo į naują vietą, triukšmingų vakarėlių, svečių).
Svarbu žinoti, kad du kartus neskiepytų šuniukų negalima vesti į lauką tose vietose, kuriose galimas jo kontaktas su sergančiais šunimis arba jų išmatomis.
Kam reikia skiepyti taip dažnai?
Gali kilti klausimas, ar tikrai būtina dar mažus augintinius skiepyti kas kelias savaites. Primename, kad vakcinacija užtikrina stipraus imuniteto susiformavimą. Kol jaunikliai žindo motiną, pagrindines nuo ligų apsaugojančias medžiagas jie gauna iš motinos pieno. Su laiku mažėjant pieno kiekiui gyvūnėlio imuninė sistema silpsta – tokiu atveju padeda vakcinacija. Pirmuosius porą gyvenimo mėnesių augintinių imuninė sistema yra silpna, o po skiepijimo susiformavusios apsaugojančios medžiagos konkuruoja su gautomis iš motinos pieno – todėl būtina gyvūnėlius revakcinuoti kelis kartus.
Dabar atsiranda nuomonių, kad revakcinuoti gyvūnus kiekvienais metais nėra būtina. Pasak taip teigiančiųjų, užtenka gyvūną vaikystėje paskiepyti tris kartus, po metų skiepą pakartoti, o tuomet skiepytis ne kas metus, o kas trejus. Manoma, kad tokios naujos vakcinavimo schemos tinkamos iš namų neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims. Vis dėlto, primename, kad net ir beveik visą savo laiką tik namuose leidžiantys gyvūnai gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Daugiausia ligų sukėlėjų slypi mus supančioje aplinkoje, ypač – dirvožemyje, tad su batais į namus infekciją gali atnešti bet kuris žmogus. Svarstantys apie tarpo tarp vakcinacijų ilginimą privalo išsamiai pasitarti su veterinaru. Savo gyvūnus profilaktiškai nuvesti pas veterinarą būtina bent kartą per metus.
