Šienas yra svarbiausias degu mitybos elementas ir turi būti pastoviai jo racione. Degu — žolėdis gyvūnas, ir tam, kad jūsų augintinis būtų sveikas, jis visada turi gauti šieno.
Šienas. Jo svarba degu
Visiems žolėdžiams gyvūnams aukštos kokybės šienas labai vertingas dėl turimo karotino ar provitamino A. Jo trūkumas racione sutrikdo normalią kvėpavimo takų gleivinės, šlapimo ir virškinimo organų būseną, prarandamas regos aštrumas. Degu tai svarbus ir būtinas produktas, kuris neturi nei kontraindikacijų, nei apribojimų.
Laiku paruoštame šiene, kokybiškai jį džiovinant ir laikant, yra didelis kiekis ląstelienos, kuris būtinas gyvūnėliams. Varpinės žolės šienas maistingiausias, turi daugiausia virškinamo proteino, yra puikus mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo, šaltinis. Bet varpinių žolių šienas pralaimi ankštiniam šienui mažesniu proteino ir mineralinių medžiagų kiekiu.
Pagal savo sudėtį šienas gali skirtis, tačiau pageidautina, kad būtų ruošiami augalai, kuriuos gyvūnai valgo su malonumu. Reikia atidžiai stebėti, kad į šio svarbiausio gyvūnėliui maisto sudėtį nepakliūtų šios žolės: jonažolė, papartis, asiūklis, stambi viksva, viršris. O tokius augalus, kaip vilkauogė, nuodingoji nuokana, nuodingasis vėdrynas, drignė, durnaropė, puriena, baltasis čemerys – pavojingus gyvūnėlio sveikatai – būtina išrinkti iš šieno visiškai.
Kuo ilgiau auga žolė, tuo mažiau joje lieka naudingų gyvūnams medžiagų. Todėl šienaujama greitai per tam tikrą augalų augimo fazę, tada, kai jie jau pakankamai paaugo ir tuo pat metu išlaiko aukštą kokybę. Tokiu metu paruoštas šienas bus vertingiausias ir maksimaliai vitaminizuotas.
Kaip teisingai išrinkti šieną gyvūnų prekių parduotuvėje?
Šieno spalva. Šienas turi būti žalias, o ne geltonas. Tinkamai išdžiovinta žolė nepraranda savo sodrios žalios spalvos ir maloniai džiugina akis. Blogiausiu atveju imkite vos gelsvą šieną.
Šieno frakcija. Netgi maišuose galima pamatyti kokia šieno frakcija – ilgos žolės ar tik dulkės. Būna, kad jis atrodo žalias, bet pažiūrėjus iš arčiau paaiškėja, kad jis sulaužytas į 3-4 cm. žoleles. Jūsų augintiniui toks šienas nepatiks, todėl atsisakykite jo. Be to, jeigu šienas sugadintas, jame gali būti vabzdžių, purvas, daug dulkių, abejotinos žolės rušys.
Šieno sudėtis. Paprastai ant pakuočių rašo – pievų šienas. Bet kartais pateikiama sudėtis, todėl atkreipkite dėmesį. Pavyzdžiui, liucernos ir dobilo neturi būti daug. Bet svarbiau atkreipti dėmesį į žolelių storį. Kartais šiene pasitaiko didžiulės storos lazdos, dygliai ir neaiškūs žiedynai. Ir nors kai kurie degu jas graužia su malonumu, esant galimybei rinkitės kito gamintojo šieną – čia aišku, kad jį rinko pakankamai vėlai ir nesivargino sėjant atrinkti tinkamas žoles.
Šieno kvapas. Vienas iš svarbiausių momentų, kurį reikia įvertinti jeigu jūs nusprendėte nupirkti šieno – jo kvapas. Kvapas juntamas netgi per polietileno maišelį. Koks jis turi būti? Šviežias ir švarus, be jokių priemaišų, pelėsio ar aitraus kvapo. Jeigu kvapas nemalonus ir jums nepatinka – neimkite tokio šieno. Kitaip jūsų augintinis gali apsinuodyti.
Laiku paruoštas šienas turi ženklų karotino kiekį, kuris gyvūno organizme virsta vitaminu A, labai aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje, kas sąlygoja sėkmingą gyvūno vystymąsį ir augimą, veikią nervų sistemą, dauginimosi procesus. Jeigu žolės nušienautos vėliau negu reikia, karotino tokiame šiene bus neišvengiamai mažiau.
Kadangi kalbame apie nedidelį šieno kiekį vienam ar keliems gyvūnėliams, jūs galite jį savarankiškai paruošti pasivaikščiojimo užmiestyje metu ar būnant sodyboje (nevertėtų rinkti šieno arti kelio). Namie jį derėtų džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje ant grotelių ar paklodės periodiškai purtant ir apverčiant. Saugoti šieną geriausia drobiniame maiše įstiklintoje lodžijoje.
Esant galimybei, rekomenduojama džiovinti nedideliais kiekiais elektrinėje džiovykloje. Joje šienas puikiai džiūna, taip pat nužudoma dalis mikrobų.
Taip pat skaitykite: Kuo galima maitinti degu?, Kaip teisingai paruošti savo augintinį pervežimui į vasarnamį?
