Šunų viešbutis

Kodėl šuo staugia ir kaip su tuo kovoti?

Staugimas – tai vienas iš šunų bendravimo būdų. Šunys staugia, kai nori pranešti vienas kitam apie savo buvimo vietą. Pirminis vilkų staugimas – tai būdas pabendrauti, pavyzdžiui, kai gauja išsibėgioja po mišką ir vienišas vilkiukas pradeda inkšti, klausdamas: „Kur visi?“, tai iš visų pusių jam atsako tolimi, nelabai aiškūs, gailūs ir tiesiog nuostabūs balsai.

Kodėl staugia šuo?

Staugia šuo ne tik dėl vienatvės. Vieni šunys staugia, sutikdami žmones, kiti staugia iš laimės, treti staugia pagal muziką. Garsinis šunų diapazonas beveik toks pats, kaip ir žmonių, t. y., maždaug aštuonios su puse oktavos, bet šunų jautrumas šio diapazono ribose labai aukštas, pavyzdžiui, jie atskiria natas, kurios skiriasi viena nuo kitos tik viena aštuntąja tono. Tai paaiškina, kodėl šunys taip lengvai išmoksta atlikinėti piemens komandas, kurias jis duoda švilpdamas. Vienoje iš pačių svarbiausių žmogaus galvos smegenų sričių yra ypatingas smegenų žievės plotas, kuris atpažįsta muziką. Gali būti, kad šunys irgi turi muziką atpažįstantį centrą. Skaityti toliau

Kam katei ūsai?

Kačių ūsai (vibrisai) – tai lietimo organai. Tai netgi nėra paprasti plaukai, o evoliucijos procese savo išvaizdą pakeitę receptoriai.

Patys ilgiausi ir jautriausi iš jų auga virš viršutinės lūpos (keturiomis eilėmis iš dviejų pusių). Daug trumpesni vibrisai, nei po nosim, yra ant smakro, ant žandų ir virš akių. Taip pat jų yra ant uodegos ir kulkšnių – jie padeda katei medžioti judantį grobį. O dar jų yra tarp letenų pagalvėlių.

Ne taip, kaip paprasti plaukeliai, kurie atlieka šilumos izoliavimo funkciją, vibrisai atlieka lietimo funkciją. Jei jaučia smulkiausią aplinkos pasikeitimą, tame tarpe ir atmosferos slėgio kitimą. Skaityti toliau

Šuo loja į skambutį ir stuksenimą į duris


Jeigu jūsų šuo loja į skambutį, į stuksenimą į duris, ant įeinančių pro duris žmonių – tai didelė problema, kuri sukelia nemažai nepatogumų šuns šeimininkams.

Kodėl šuo loja į skambutį arba stuksenimą į duris?

Daugelis tokį lojimą laiko šuns agresijos pasireiškimu. Labiausiai paplitusi šeimininkų reakcija į tokį lojimą – tai šuns nubaudimas nuolatiniais šūksniais „Fu!“, „Negalima!“, „Baik, kam pasakiau!“.

Bet dažniausiai tokio lojimo priežastis yra šuns baimė. Lodamas ant jam atrodančio pavojaus jis bando išgąsdinti „priešą“, užkirsti kelią užpuolimui, atsikratyti nervinės įtampos, kuri kyla jam išsigandus. Skaityti toliau

Kačių regėjimo ypatumai

Kačių akys – sudėtingas instrumentas. Katės sugeba ne tik sufokusuoti savo žvilgsnį į norimą atstumą, bet ir tamsoje mato 6 kartus geriau nei žmogus.

Tamsiu paros metu katės akių vyzdžiai smarkiai išsiplečia, pasiekia 14 mm, o štai ryškią saulėtą dieną – susitraukia, sugrįžta į pradinę padėtį ir susitraukia. Taip atsitinka todėl, kad per daug saulės spindulių gali pakenkti tinklainės ląstelėms, o kai tokie siauri spinduliai, akys gerai apsaugotos nuo ryškių saulės spindulių. Skaityti toliau

Kaip išmokyti šunį duoti leteną?

Kam šuniui mokėti „sakyti labas“?

Komanda „Duok leteną!“ tinkama ne tik parodomiesiems fokusams prieš svečius, kartais ji turi ir praktišką pritaikymą, kai reikia apžiūrėti letenas, ieškant jose sužalojimų, apauti šuniui apsauginį apavą, išvalyti purvinas letenas, pakirpti šuniui nagus.

Dresiravimo metodai

Mokykite šunelį paduoti leteną. Tai daroma jam esant 4-5 mėnesių amžiaus. Ištarę komandą „Sėdėti!“, patupdykite šunelį priešais save, ištarkite komandą „Duok leteną!“, po ko iš karto paimkite dešinę koją virš riešo ir pakelkite ją horizontalia linija pečių aukštyje. Truputėlį palaukę, pagirkite šunį pasakydami „Gerai!“ ir kita ranka duokite skanėstą, o tuomet nuleiskite leteną. Skaityti toliau

Kodėl katės murkia?

Kaip ir kodėl katės murkia nėra plačiai žinoma. Egzistuoja keletas moksliškai pagrįstų teorijų šia tema.

Laikoma, kad katės murkia dėl elektros impulsų, generuojamų jos galvoje. Jie perduodami per centrinę nervų sistemą ir nuveda prie kai kurių raumenų susitraukimo, esančių prie balso stygų. Pats murkimo aparatas susideda iš plonų kaulų, sujungtų tarpusavyje, kurie juda nuo kaukolės link liežuvio pagrindo. Šie kauliukai vadinasi poliežuviniais. Kai katė murkia, jos balso stygos vibruoja ir tokiu būdu sukelia rezonansą poliežuviniuose kauluose. Skaityti toliau

Papūgėlių šėrimasis

Pats šėrimasis nelaikomas liga – tai natūralus procesas, kuris vyksta kasmet, kaip visuomet praėjus perėjimo metui ir tęsiasi 2-3 mėnesius.

Šėrimosi procesas vyksta palaipsniui: papūgoms pradeda kristi stambios plunksnos (iš uodegos ir sparnų), paskui plunksnos iš nugaros ir krūtinės, o galiausiai iš galvos. Po truputį plunksnos pasikeičia naujomis. Skaityti toliau

Kaip atpratinti šunį graužti daiktus?

Ką daryti, jeigu šuo graužia sienas, batus, baldus?

Toks elgesys gali būti susijęs su vienatvės baime, su tuo, kad iškilo sveikatos problemos, taip pat su tuo, kad sveikas šuo negali ilgai prabūti nieko neveikdamas. Geriausiai ši problema žinoma tiems, kas neseniai įsigijo šunelį.

Yra ir dar viena priežastis, kuri yra šio nemalonaus proceso pagrindas – tai įgimtas instinktas. Esmė ta, kad plėšrūnai, pagavę grobį, plėšo jį į gabalus. Tą patį bando daryti ir šuo. Šią įprastą elgesio normą suaugusiam šuniui galima pakoreguoti jauname amžiuje pasinaudojus kai kuriomis žinomomis priemonėmis. Skaityti toliau

Kačių akių ligos

Akys – tai vienas iš 5 jutimų, be kurio sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą tiek žmonėms, tiek katėms. Ligos, nuo kurių kenčia katės akys, gali būti tiesiogiai susijusios su akimis, arba turėti netiesioginį poveikį akims (pavyzdžiui, esant virusiniams susirgimams, diabetui ar navikams).

Labai dažnai kačių akių ligos priežastimi tampa kačių kovos, nes aštrūs nagai lengvai sužeidžia akis. Skaityti toliau

Šuns kailio priežiūra

Kai kurios šuns kailio ypatybės

Šuns kailis yra sudarytas iš dviejų pagrindinių plaukų tipų – šiurkštesnių ir ilgesnių apsauginių plaukų ir trumpų, minkštų – poplaukio. Plaukai auga iš plaukų maišelių, esančių odoje. Į plaukų maišelius atsiveria riebalinių liaukų latakas. Jų sekretas – riebalai – padengia šuns odą ir kailį. Riebalinis sluoksnis apsaugo kailį nuo išdžiūvimo ir per didelės drėgmės. Jis turi ir baktericidinių savybių. Plaukas išauga iki tam tikro ilgio, žūva ir yra išstumiamas iš plauko maišelio jį pakeičiančiu nauju plauku. Šis procesas vyksta be perstojo visame šuns kūne, todėl didžiąją metų dalį sveiko šuns kailis atrodo tolygiai. Du kartus per metus šunų organizme vyksta „masinis“ kailio pakeitimas – šėrimasis. Šis procesas reguliuojamas hormonais ir yra susijęs su sezoniniais aplinkos temperatūros ir dienos šviesos ilgumo pokyčiais. Jeigu šuo šeriasi nesustojant – tai, tikriausiai, yra susirgimo simptomas. Šiuo klausimu geriausia pasikonsultuoti su veterinaru. Skaityti toliau