Katei, ne taip, kaip šuniui, pasivaikščiojimai nėra būtini. Bet kai oras ima džiuginti saulėtomis ir šiltomis dienelėmis, daugelį kačių mylėtojų ima graužti sąžinė dėl to, kad jų augintinis gyvena užsidarėlio gyvenimą kažkur toli nuo žolytės ir gryno oro.
Pasivaikščiojimai paįvairina kasdieninį katės gyvenimą. Veterinarai mano, kad būtent nuobodulys gali sukelti daugelį katės elgesio pakitimų, pavyzdžiui, baldų draskymą ar per didelį kailio išlaižymą. Iš savo prigimties katės yra smalsios. Joms patinka pažindintis su kuo nors nauju, todėl naminei katytei pasivaikščiojimas lauke – tai galimybė padidinti savo pasaulio ribas.
Bet atminkite, prieš pradedant eiti į pasivaikščiojimus su kate, gyvūną pageidautina paskiepyti. Skiepai patikimai apsaugos jūsų augintinę nuo paplitusių ligų.
Lengviausia prie pasivaikščiojimų pripratinti jauną gyvūną, kuris visame sugeba pamatyti žaidimą. Tačiau ir suaugusius katinus ir kates galima išmokyti vaikščioti su pavadėliu, jeigu šeimininkas skirs šilumos, nuoseklumo ir jautrumo savo augintinio nuotaikai.
Tam, kad kačiukas galėtu iki valios pabėgioti po šviežią žolytę ir nerizikuoti prapulti, nepalikdamas pėdų, artimiausio rūsio angoje, geriausia jį vedžioti su specialiom, katėms skirtomis, petnešomis.
Amunicija
Prieš pradedant mokyti kačiuką eiti pasivaikščioti reikėtų nusipirkti specialias petnešas ir pavadėlį. Antkaklio tokiems pasivaikščiojimams nereikia: kačių, ne taip, kaip šunų, kaklo raumenys yra pakankamai silpni, todėl katei jis taps tik apkrova ar netgi sunkios traumos priežastimi. Petnešos yra sudarytos iš dviejų sujungimų vietoj antkaklio, kurie prisegami ant gyvūno kaklo ir pilvo. Žiedukas pavadėliui būna tarp katės pečių. Yra petnešų, sudarytų ir iš vieno dirželio, kuris yra sudėtas į „aštuoniukę“. Jos taip pat labai patogios pasivaikščiojimams. Iš tokios petnešos katė neišslys. Nustatyti tinkamą dydi yra lengva – tarp petnešų ir katės kūnelio turi lengvai tilpti du pirštai.
Petnešos katėms dažniausiai gaminamos iš lengvų medžiagų – nailono arba medvilnės. Oda, kad ir pati minkščiausia, katytei gali būti nepatogi ir sunki. Pavadėlis iš nailono ar medvilnės taip pat yra patogesnis. Jis turėtų būti 2-2,5 metrų. Galima naudoti ir pavadėlius-ruletes, kurie skirti mažiems šunims.
Pratinimas
Vis dėlto kartais paprasčiausią naminę katę būna labai nelengva pripratinti netgi prie besvorio sintetinio pavadėlio – per daug jau skausmingai kai kurios iš jų reaguoja į jų laisvės suvaržymą. Bet, nepaisant visko, išmokyti katę vaikščioti su pavadėliu nėra niekam tikęs užsiėmimas. Tai pasitarnaus einant pas veterinarą, važiuojant transportu ir kitose panašiose situacijose.
Pratinti katę prie petnešų ar pavadėlio pradedama namie. Pirmiausia ją reikia supažindinti su nežinomu daiktu – tegul ji petnešas apuosto. Galima kelias dienas palikinėti šį daiktą prie jos poilsio vietos.
Iš pradžių ant gyvūno uždedamos tik petnešos, be pavadėlio. Reakcija gali būti pati įvairiausia – nuo pilno abejingumo iki beviltiškų bandymų išsirangyti iš šių „pakinktų“. Jeigu katė per daug nerimauja, jos dėmesį reikėtų kuo nors nukreipti – paglostyti, pažaisti, kitame kambario gale padėti ką nors skanaus. Pirmoji pamoka turi būti trumpa ir petnešas svarbu nuimti ne tada, kai katė ima reikšti nepasitenkinimą, o atvirkščiai, tada, kai ji atsipalaidavo.
Pirmųjų užsiėmimų metu reikėtų uždėti petnešas kartas nuo karto tam, kad ji įprastų laisvai su jomis judėti. Jeigu katytė pasilieka viena namuose, amunicija nuimama. O tam, kad ji priprastų prie petnešų ir jaustųsi komfortabiliai, uždėkite jas prieš maitinant ar žaidimo metu – tuomet „pašalinio“ objekto buvimą ant savo kūno katė sies su kuo nors maloniu, o valgymo arba žaidimo procesas nukreips jos dėmesį nuo neįprastais pirmu metu jausmais.
Už net mažiausią pasisekimą gyvūnas turi būti apdovanojamas skanėstu ir pagyrimu. O štai barti ir bausti katės jokiu būdu negalima.
Kai katinėlis ims laisvai vaikščioti su petnešomis, galima prie jo prikabinti pavadėlį ir pabandyti prasieiti po kambarius. Šeimininkas neturi tempti paskui save katiną – reikia pačiam eiti paskui jį. Kai mokinukas pripras vaikščioti su pavadėliu, galima pabandyti jį pašaukti ten, kur reikia jums. Jokiu būdu netraukite ir netampykite pavadėlio, nes kai tik katinas pajus įtempimą, jis atsiguls ant žemės. Reikia švelniai pakviesti jį paskui save, atkreipti dėmesį skanėstu arba įdomiu žaislu.
Pasivaikščiojimai
Po to, kai katytė pripranta prie pavadėlio, ją galima išvesti į pirmąjį pasivaikščiojimą. Gerai, jei kartu su jumis bus ir kiti namiškiai, nes tai suteiks uodeguotai keliauninkei daugiau pasitikėjimo.
Pirmam pasivaikščiojimui geriausiai tiks nuošali vieta parke, kur katę neišgąsdins šunys ar didelė žmonių minia. Šiam tikslui visai netinka triukšminga miesto gatvė ar tankūs krūmynai, kuriose gali užsipainioti pavadėlis. Iki pasivaikščiojimo vietos augintinę reikėtų nešti dėžėje, krepšyje ar ant rankų, bet būtinai su uždėtomis petnešomis ir pavadėliu.
Atėję į vietą atsargiai nuleiskite ją ant žemės, ar padėkite krepšį ir atidarykite. Katė išeis, kai norės pati. Bet netraukite jos prievarta, nes tuo visam laikui įskiepysite neapykantą pasivaikščiojimams. Galbūt iš pradžių katytė atsitūps ir tiesiog apžiūrinės jai atsivėrusį nepažįstamą pasaulį. Šeimininkui nereikėtų jos skubinti, o leisti nuspręsti pačiai, kada galima pajudėti pirmyn. O iš esmės pagrindinis skirtumas pasivaikščiojimo su kate nuo pasivaikščiojimo su šunimi yra tai, kad katė išvedinės jus – eikite ten, kur norisi jai, o jums liks tik lėtai sekti paskui.
Patarimas
Be petnešų ir pavadėlio katei naudingas bus ir antkaklis. Ant jo uždedama speciali kapsulė, kurios viduje įdedamas raštelis su šeimininko koordinatėmis. Tūkstančiai kačių yra skolingos šiam mažyčiam daikčiukui už savo sugrįžimą pas šeimininką.
Taip pat skaitykite: Mankšta katėms, tupinčioms namuose, Kačių skiepijimas
