Katės yra išsiugdžiusios visą gestų kalbą: mokslininkai priskaičiuoja 25 įvairiausius vizualius signalus, kurie gali būti naudojami įvairiais deriniais; pačios katės, be abejo, skiria daug daugiau subtilių niuansų.
Didelė dalis elgimosi repertuaro elementų išryškėja kačių žaidimuose. Kačiukai ir netgi suaugusios katės, savanaudiškų tikslų nesiekdamos, vaidina prieš mus pantomimą, rodydamos medžioklę, kovą ar rūpestį. Šį žaidimą galima prilyginti genties šokiams, kuriuose vaidinamos arba netgi pergyvenamos karo arba medžioklės scenos – tai ir apmokymai, ir apeigos.
Didžioji dalis kačių susidūrimų nesibaigia muštynėmis, netgi kačiukų-varžovų tarpe. Kalba tam ir reikalinga, kad būtų perduota žinia, padėta išvengti konfrontacijos (arba greičiau ją nutraukti) ir apsaugota nuo sužeidimų. Kurstytojas suvaidiną visą spektaklį, stengdamasis padaryti įspūdį, išgąsdinti ir pabėgti, kol reikalas nepakrypo ilčių ir nagų linkme. Gana dažnai katės tiesiog ilgai „žaidžia žvilgsnių kovą“ (karts nuo karto pratrūkdamos klyksmais) ir to pakanka, kad būtų nuspręsta, kieno žodis paskutinis. Laimėtojas gali atsitūpti truputi atokiau nuo pralaimėjusiojo ir žvelgti visai į kitą pusę arba netgi imti praustis, taigi stebintis žmogus net neįtars, kas gi iš tiesų vyksta.
Kačių kūno pozos
Kalbant apie pozas reikia pažymėti, kad jų reikšmę ne visada išeina teisingai interpretuoti, kadangi baimės ir pykčio pasireiškimai kartais būna labai panašūs. Tam, kad to būtų išvengta, svarbu atsižvelgti į visas smulkmenas.
Siekis atrodyti didesniu, nei yra iš tiesų – tai triukas, kuriuo naudojasi daugelis gyvūnų tam, kad išgąsdintų priešininką. Šita apgaule naudojasi ir katės: jos dar ir ištiesia kojas, kad atrodytų aukštesnės už savo ūgį. Kadangi galinės kačių galūnės yra ilgesnės, nei priekinės, užpakalinė kūno dalis galvos atžvilgiu tampa pakelta. Katės, kuri pasiruošusi pulti, kailis pasišiaušęs ties ketera ir ant aukštai pakeltos uodegos.
Katės, kuri pasiruošusi gintis, kalis dar labiau pasišiaušęs, o uodega lanku pakelta virš galvos.
Atrodo tai gana įtikinamai. Išsigandusios katės, kuri įvaryta į kampą ir beviltiškai stengiasi išgąsdinti priešą, kailis pasišiaušęs ne tik ant keteros, bet ir ant viso kūno. Ji pasisuka į skriaudiką šonu, kad atrodytų dar didesnė, ir išlenkia kuprą: jei užsinorėsi pulti tokią pabaisą, dar teks susimąstyti! Pajautusi varžovo abejojimą, katė ima judėti šonu, lyg krabas, besistengdama persikelti į saugesnes pozicijas, bet tuo pačiu nenutraukia žvilgsnio nuo priešininko tam atvejui, jeigu netgi šis lėtas traukimasis atgal staiga išprovokuotų ataką.
Yra ir kita elgesio schema: išsigandusi katė susiriečia į kamuoliuką ir stengiasi atrodyti maža ir nepavojinga tam, kad neprovokuotų puolimo ir iš viso nepatrauktų į save dėmesio. Šia poza, kuri yra priešinga didybės demonstravimui, neretai naudojasi katės, kurios nepasitiki savimi ir tik nori, kad jas paliktų ramybėje. Tokia katė gali ir atsigulti ant nugaros – nuolankus gestas. Jis nėra visai analogiškas šunų pavaldumo pozai (aukštyn pilvu) – iš tokios pozicijos šuo negali atakuoti. Katė rodo savo pasiruošimą užkirsti kelią susidūrimui, tačiau, jeigu ji bus išprovokuota, bet kokiu momentu gali paleisti į darbą nagus ir iltis tam, kad apsigintų, ir netgi gali pereiti į puolimo poziciją.
Horizontalių uodegos judėjimų amplitudė leidžia daryti išvadas apie katės susijaudinimą: nuo silpno galiuko trūkčiojimo (bandymas nuslėpti susidomėjimą), iki plačių mostų tuomet, kai katė labai susijaudinusi, pavyzdžiui, kieme matydama varžovą.
Taip pat skaitykite: Kačių elgesys ir psichologija
