Katės uodega reikalinga ne tik pusiausvyros palaikymui, bet ir bendravimui. Medžiodama katė dailiai nukreipia ją atgal, o šokdama lemiamą momentą naudoja ją kaip atsvarą. Jeigu katė kuo nors susidomėjo, sakykim, įdėmiai stebi potencialią auką, tai jos uodegos galiukas trūkčioja. Tačiau ypatingai išraiškinga katės uodega tampa tuomet, kai ji bendrauja su kitomis katėmis arba su žmogumi. Čia egzistuoja didžiulis judesių spektras: katė judina uodegą iš šalies į šalį arba iš viršaus į apačią, ji tai švelniai ja linguoja, tai plaka, lyg rimbu. Uodega gali ramiai susisukti į žiedą aplink miegančią katę, o gyvūnui išsigandus gali atsistoti piestu ir pasišiaušti.
Rami, savimi pasitikinti katė, apeidama teritoriją, laiko uodegą šiek tiek nuleistą, kol regėjimo lauke nepasirodo kita katė arba dar koks nors įdomus objektas, pavyzdžiui, „skelbimų lenta“, kur yra paliekamos kvapnios žymės. Jeigu katinas arba katė nusprendžia palikti savo žinutę, uodega vertikaliai pakyla aukštyn ir ima lengvai dilgčioti – tai tipinė šlapimo srovelės purškimo poza.
Pamačiusi draugą (katės ir šeimininko santykiai irgi sąmoningai laikomi draugiški) katė dažnai pakelia uodegą šiek tiek ją išlenkusi, o uodegos galiukas tuo metu gali šiek tiek drebėti. Tokia padėtis leidžia draugui apuostyti po uodegą atsiveriančią sritį, kurios kvapas patvirtins, kad ši katė yra grupės narys. Pasisveikinimas neretai palydimas murkimu arba ypatingais garsais, kurie primena burkimą arba ulbėjimą. Kačiukai pasitinka mamą prie jos pribėgdami su aukštyn pakeltomis uodegėlėmis ir ima trintis į ją šonais tikėdamiesi išprašyti skanų kąsnelį. Suaugusios katės elgiasi taip pat, bendraudamos su žmogumi-šeimininku – jos trinasi uodega į kojas tikėdamosi, kad jas pamaitins ar paglostys.
Katė ilsisi, bet jau pasiruošusi atsibusti: ji skersai stebi, kas vyksta aplinkui, vertina aplinką, o jos uodega tuo metu netvarkingai juda iš šalies į šalį. Atrodo, lyg gyvūnas dėl kažko įdėmiai mąsto ir, pasverdamas visus „už“ ir „prieš“, sprendžia, ar verta keltis ir pintis į kažkokį reikaliuką. Štai katė galutinai atsibunda, uodega juda vis greičiau, padažnėja ir jos svyravimų amplitudė.
Gali būti, kad tai yra pirmieji susierzinimo ženklai, bet galbūt katė tiesiog erziną kitą, kviesdama ją pažaisti. Smarkūs uodegos smūgiai rodo stiprų susijaudinimą arba pasiruošimą pulti – šį signalą sunku nepastebėti.
Jeigu katė primena, kad ji gali būti užpulta, plaukučiai ant uodegos atsistoja piestu ir pasišiaušia „ežiuku“. Piestu atstatyta uodega tokiu būdu tampa vos ne dvigubai platesnė, nei įprastai. Pasiruošusi gintis katė, bandydama atrodyti kuo didesnė, suvelia kailį.
Kačiukai ir suaugusios katės dažnai žaidžia gaudynes arba tiesiog laksto kaip akis išdegę „beprotiškos valandos“ metu, taip išliedami energijos perteklių. Tuo metu į bet kokias kliūtis, atsirandančias kelyje, nesvarbu, ar tai bus žmonės, ar šunys, ar kėdės, patrakėliai reaguoja išlenkdami nugarą, pakeldami uodegą ir pašiaušdami kailį.
Taip pat skaitykite: Kačių kūno kalba: kūno pozos, Kačių elgesys ir psichologija
