„Ausys kaip šikšnosparnio, oda kaip šarpėjaus, letenėlės kaip jūrų kiaulytės“ – tokie atsiliepimai ir komentarai dažniausiai lydi sfinkso veislės kates, kur jos bepasirodytų. Neįprasta jų išvaizda ir gracingi judesiai daugelį sužavi, tačiau ne kiekvienas vadina šias kates mielomis ar simpatiškomis, ir visgi savotiškai jos labai gražios – ir šį grožį gali išvysti ir įvertinti tik tikras estetas.
Atsiradimas
Iš kur atsirado šios katės be kailio? Atrodė, kad viskas labai paprasta: sfinksai – veislė, išvesta dekoratyviniais tikslais 70-ųjų viduryje Kanadoje, o paskui 90-ųjų viduryje Rusijoje. „Senovinis“ pavadinimas jiems buvo priskirtas dėl to, kad šie savotiški padarai priminė egiptietiškas katės skulptūrėles, eksponuojamas Luvre ar Britų muziejuje.
Tarp kitko, felinologai įsitikinę: jie ne tik išvedė, bet ir atstatė senovinę kačių veislę. Juk egzistuoja patikimi duomenys apie tai, kad „plikos“ katės gyveno antikos laikais ir pas actekus. Maža to, XX a. pradžioje buvo išrasta meksikiečių bekailių kačių veislė. Gaila, kad neišliko jų palikuonių.
Veislių rūšys
Šiais laikais egzistuoja trys skirtingos sfinkso veislės kačių rūšys: kanadietiškas sfinkskas, doniškas sfinksas ir peterburgo sfinksas (peterboldas). Kiekviena linija turi tik jai būdingą eilę bruožų, kuriuos griežtai stebi jų viesėjai.
Kanadietišką sfinksą galima lengvai atpažinti pagal jo pilvą, kurio forma kaip kriaušė, taip pat pagal uodegą kaip spurgą, glaudžiai laikomą prie šono. Kanadietiško sfinkso akys pagal formą primena citriną. Stoa oda, sudėta iš daug klosčių, palietus primena zomšą. Kanadietiško sfinkso spalvos labiau ryškios nei kitų šios veislės rūšių. Dažniausiai sutinkami balti ir rausvi sfinksai (skirtingi atspalviai, susimaišę su balta spalva). Ant kanadietiško sfinkso kailiukas auga ant nosies, iš kitos ausų pusės ir netgi būna ant letenėlių pabaigos ir uodegos.
Doniškas sfinksas gali gimti visiškai plikas (pas kanadietiškus sfinksus tokių nebūna). Uodega pas tokio tipo kates būna lygi ir plona, akys migdolo formos ir šiek tiek pasvirusios, ūsai garbanoti arba jų gali nebūti. Odos raukšlės daugiausia susidaro ant galvos, ant kaklo, pilvo, pažastyse ir kirkšnyse.
Peterburgo sfinksai, atsiradę dėka sukryžminimo doniško sfinkso ir rytietiškos katės, yra patys „pūkuočiausi“ iš visų veislės rūšių: veisėjai leidžia lengvus pūkus ant ausų, snukučio, žemiau letenėlių ir ant uodegos galiuko. Peterburgo sfinksų oda plona, su daug klosčių, o ūsai visada garbanoti.
Priežiūra
Egzistuoja nuomonė, kad sfinksai reikalauja didelės priežiūros. Iš tiesų jomis reikia rūpintis nei daugiau, nei mažiau negu kitų veislių katėmis.
Šiltnamio sąlygos sfinksui nereikalingos: jie tikrai yra linkę miegoti šiltai, pavyzdžiui, po šeimininko anklode, tačiau kai prabunda jiems visiškai pakanka kambario temperatūros šilumos.
Nežiūrint į išorinį trapumą, suaugę katinai serga retai, o patelių gimdymai praeina lengvai. Kačiukai serga šiek tiek daugiau, nei suaugusios katės, kvėpavimo takų ligomis, todėl rekomenduojama mažus kačiukus skiepyti neaktyvia vakcina. Sfinkso oda, panaši į žmogaus, niekuo neapsaugota, todėl ji prakaituoja ir susipurvina. Rudos spalvos dėmės lengvai nusivalo drėgnomis servetėlėmis. Reguliariai prausti sfinksą nėra privaloma, tačiau jeigu jūs nusprendėte jį išmaudyti, naudokite lengvus vaikiškus šampūnus arba prausimosi pienelius. Po maudynių sausai nušluostykite katę, kad jos neperpūstų ir nesusirgtų.
Sfinkso kačių oda jautri saulės spinduliams, todėl netinka su kate mėgaustis saulės spinduliais kartu. Tačiau lengvas įdegis, atsirandantis vasaros pabaigoje, paverčia katės spalvą labai patrauklia.
Taip pat kačių odą reikia apsaugoti nuo jų pačių aštrių nagų. Felinologai rekomenduoja kačių nagus reguliariai apkirpti specialiomis žirklutėmis. Tačiau reikia kirpti tik pačius galiukus ir geriau mažiau, bet dažniau.
Sfinksų ausis reikia kartas nuo karto išvalyti nuo susikaupusio juodai rudo sekreto. Katėms jis netrukdo, tačiau dėl estetinių tikslų reikia jį atsargiai išvalyti su vatos tamponėliu. Akių kampučiaai, kuriuose susikaupę nešvarumai, negali būti valomi vata, geriau naudoti minkštą servėtėlę, sudrėkintą virintame vandenyje.
Charakteris
Galima sakyti, kad sfinksai – tai katės su nekatiniškais charakteriais. Sunku būtų įsivaizduoti labiau atsidavusį, nuotaikingą ir bendraujantį gyvūną nei sfinksai. Jie labai mėgsta būti visuomenėje, yra labai judrūs ir žaismingi, nebijo nepažįstamų žmonių, lengvai prisitaiko nepažįstamoje aplinkoje. Tarp kitko, sfinksai gerai sutaria ne tik vieni su kitais, su kitomis kačių veislėmis, bet ir netgi su šunimis!
Sfinksai protingi ir lengvai pasiduoda dresavimui. Tikriausiai iš visų kačių veislių sfinksai rečiausiai draskosi, tik išskirtiniais atvejais. Net poravimosi metu katės elgiasi labai ramiai, retai žymi savo teritoriją ir rodo partneriui meilumą.
Taip pat skaitykite: Meino meškėnai, Naminės katės kilmė
