Veislės istorija
Kaip ir dauguma veislių, savo pavadinimu Meino meškėnai nurodo mums konkrečią geografinę teritoriją – Meino valstiją Šiaurės Amerikoje. Antrąją veislės pavadinimo dalį – meškėnas (Coon) – veislė gavo tik 20 amžiuje, kuomet Meino kates pastebėjo esant panašias į barsukus. Barsukas anglų kalboje yra Racoon, o trumpas šnekamosios kalbos variantas – Coon (Kun).
Tačiau Meino valstija yra jau antroji Meino meškėnų tėvynė. Felinologai vienu balsu tvirtina, jog visi amerikiečių naminės katės giminaičiai buvo atvežti į Amerikos kontinentą iš Senojo pasaulio.
Kodėl Meino valstija? Reikalas tame, jog tai valstija turinti pakrantę, kurios jūrinę ribą skalauja Atlanto vandenynas. Krantinė valstijos linija turi daugybę patogių įlankų, kas ir išgelbėjo Meiną nuo tapimo stambiausiu uosto centru. Čia ir atkeliavo laivuose daugybė kačių iš skirtingų šalių. Todėl jos atkeliavo ne slapta, kaip žiurkės, o kaip keleivių augintiniai arba ekipažo nariai. Katės buvo skirtingų spalvų, akys – skirtingų akių, kūno sudėjimas irgi skirtingas. Tais laikais katės ne iš karto apsigyveno namuose, o palaikė laisvą gyvenimo būdą. Didžiuliai valstijos plotai padengti miškais ir kalnuotomis vietovėmis. Meine gausu upių ir ežerų. Tokiose gamtinėse sąlygose ir atsirado Meino kačių veislė. Neilgai trukusioje evoliucijoje Meino meškėnų katės įgijo gana stambų, raumeningą kūną ir kailį, apsaugančius jas nuo nepalankių aplinkos sąlygų. 19 amžiaus pabaigoje šios katės paplito po visą valstijos teritoriją ir pradėjo plisti už jos ribų.
Veislės aprašymas
Meino meškėnai laikomi pačia stambiausia naminių kačių veisle. Suaugusių kačių svoris gali pasiekti 10-12 kg, o vidutinis patino svoris yra maždaug 6-8 kg.
Kaip ir visos stambios katės, Meino meškėnai bręsta labai lėtai ir fizinę brandą pasiekia tik būdami 4 metų amžiaus.
Meino meškėnų kūnas ne tik stambus ir raumeningas, bet ir labai ilgas.
Kaip ir kūnas, didelį įspūdį padaro meino meškėnų galva ir uodega. Katės galva yra labai masyvi, su aiškai įstatytu smakru ir aukštais skruostikauliais. Tokios formos kaukolės neturi nei viena naminė katė, o mažuma neturi ir panašios. Ant galvos stypso dvi didelės ausys, išsišovusios į viršų, su nepakeičiamais ilgais kutais. Šie kutai laikomi pačiais ilgiausiais, kuriuos turi tik ši veislė, palyginus net su sibiro, norvegų miškinėmis ir persų katėmis.
Na o tokios uodegos, kaip Meino meškėnai, neturi nei viena katė! Uodegos ilgis yra didesnis nei pačio kūno ilgis. Kailis ant uodegos vizualiai padidina jos vaizdą.
Dėl tokio savo sudėjimo ir išmatavimų, katė atrodo labai dailiai, tačiau tuo pat metu stebina savo įspūdingu dydžiu.
Meino meškėnų kailis taip pat stebinantis. Jis neleidžia kačių mylėtojams Meino meškėnų supainioti su sibiro ar norvegų katėmis, kas, tiesą sakant, labai įžeidžia šios veislės mylėtojus. Tačiau skirtingai nuo šių veislių Meino meškėnai neturi tokios prabangios kailinės apykaklės, ant kaklo ir pečių jų kailis yra trumpesnis. Ant nugaros ir uodegos kailis pakankamai ilgas. Kaip ir kitų veislių, susiformavusių atšiauriose klimato sąlygose, Meino meškėnų kailis turi du sluoksnius: storą pokailį ir kietus plaukus, pasižyminčius puikiomis vandens nepraleidžiančiomis savybėmis. Būtent dėl to Meino meškėnai mėgsta ilsėtis ir miegoti vėdinamose patalpose, kad neperkaistų.
Meino meškėnai namuose
Meino meškėnai atrodo labai grėsmingai ir būnant svečiuose noras juos paglostyti aplanko labai retai. Tačiau turėdami tokią išorę, Meino meškėnai pasižymi išskirtinai ramiu charakteriu ir subalansuota psichika. Ne veltui juos dažnai vadina švelniais gigantais. Meino meškėnas nepasiūlys jums savo kompanijos, kol jūs pats jo nepakviesite. Šios katės turi dar vieną savybę, apie kurią sutartinai kalba visi šeimininkai – nepakartojamas balsas. Jūs retai išgirsite iš Meino meškėno taip mūsų ausiai pažįstamą „miau“. Šios katės bendrauja su savimi žmonėms panašiais gurgiančiais garsais.
Norintiems užveisti Meino meškėnus, reikėtų pasakyti, kad šios katės jausis nelabai komfortiškai mažoje apribotoje aplinkoje. Kas perso katei gerai (arba tas pats), tai Meino meškėnui mažų mažiausiai nepatogu. Stenkitės kuo dažniau leisti šiai stambiai katei aktyviai judėti ir kopinėti.
Taip pat skaitykite: Kačių elgesys ir psichologija, Kur miegoti jūsų katei?
