Katės praleidžia daug laiko būdamos mieguistos. Tiesą sakant, katės iš viso miega apie 13-16 valandų per parą. Kitais žodžiais tariant, jūsų draugas katinas 2/3 savo gyvenimo praleidžia svajonių pasaulyje.
Didelę reikšmę katės gyvenime užima miegas. O miega katės daug: mažų kačiukų miegas užima 90 % laiko, o suaugę katinai miega kartais 14-16 valandų per parą. Ypač daug laiko miegodami praleidžia miesto katinai, gyvenantys dideliuose namuose ir neturintys laisvos erdvės.
Katės budrumo periodai keletą kartų per parą keičiasi miego periodais. Galima sakyti, kad katės užmiega rasdamos kiekvieną palankią tam progą. Kačių šeimininkams derėtų žinoti, kad išlaikyti ilgesnį nei 8 valandų budrumą gyvūnui yra labai sunku. Jeigu dėl kokių nors priežasčių katė neturi galimybės nusnūsti nuošalioje vietoje, ji dėl to labai kenčia.
Keistas katės ritualas pasiruošimui miegoti: ji išsitiesia visu savo kūnu, taip atpalaiduodama visus raumenis ir tik tuomet užima pozą, reikalingą miegui. Užmiega katės greitai, tačiau jų ilgo miego periodai yra labai neįprasti ir įdomūs.
Miego fazės
Mokslininkai atrado keletą labai įdomių faktų, išnagrinėję kačių smegenų aktyvumą budrumo ir miego būsenoje. Pasirodė, kad katės miegas – labai aktyvi jos gyvenimo dalis, kuri susideda iš dviejų visiškai skirtingų dalių, besiskiriančių viena nuo kitos taip pat, kaip ir nuo visiško budrumo.
Pirmoji katės miego fazė – tai negilus miegas, labiausiai primenantis snaudulį, jis gali trukti nuo 20 iki 30 minučių. Tokioje būsenoje katės raumenys iki galo neatsipalaiduoja, tačiau pulsas ir kvėpavimas tampa lėtesni palyginus su budrumo būsena. Katė priima iš aplinkos sklindančius signalus ir bet kurią akimirką yra pasirengusi nubusti. Katės snaudžia arba gulėdamos ant šono ir susirietusios į kamuoliuką, arba gulėdamos ant pilvo, letenėles pasikišusios po savimi ir truputį palenkusios galvą.
Po 20-30 minučių negilaus snaudimo katė nugrimzta į visiškai kitą būseną – antrąją miego fazę. Jo savitumas pasižymi tuo, jog katės kūnas visiškai atsipalaiduoja, gyvūnas guli ant šono su ištemptomis ir laisvai ištiestomis letenėlėmis ir uodega, tačiau likusios kūno dalys ir organizmas yra tokios būsenos lyg būdrautų.
Už užmerktų akių vokų katės akys greitai juda, lyg ji ką nors sektų. Todėl antrąjį etapą vadina greito akių judėjimo etapu. Kietai miegančiai katei gali trūkčioti akių vokai, ūsai, uodega, letenėlės, ji gali urgzti arba miauksėti. Tačiau labiausiai stebina tai, kad netolygus kvėpavimas, šuoliuojantis spaudimas ir pulsas labiau primena budrumo būseną nei pirmąją miego fazę.
Antroji miego fazė trunka 7-10 minučių, o prabudimas iš jos trunka 300 lėčiau nei iš pirmosios. Ar katės mato sapnus šioje 7-10 minučių fazėje, atsakyti yra sunku. Katės sapnų centras smegenyse dar nėra atrastas, tačiau nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad sapnavimas – tik žmogaus privilegija.
Kiekvienos fazės trukmė gali skirtis priklausomai nuo katės, taip pat ir nuo jos amžiaus. Senstančios katės daugiau laiko snaudžia, nei miega, o jaunų kačių užsitęsusio miego metu kelis kartus keičiasi pirma ir antra fazės.
Taip pat skaitykite: Kur miegoti jūsų katei?, Kačių elgesys ir psichologija
