Šuo (lot. Canis lupus familiaris) yra šuninių šeimos žinduolis, prijaukintas maždaug prieš 14 000 – 15 000 metų. Šiuo metu yra išveista apie 400 šunų veislių, kurios skiriasi viena nuo kitos tiek išvaizda, tiek charakteriu. Šuns dydis gali varijuoti nuo keliolikos centimetrų (pvz. čihuahua) iki beveik metro aukščio (pvz. dogas). Stebina ir kailio spalvų bei atspalvių įvairovė, kuri gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių.
Šunys yra lengvai prisitaikantys ir dėl to žmonių mėgiami gyvūnai – jie lengvai treniruojami, žaismingi, taip pat gali būti naudingi atlikdami įvairias pagalbines funkcijas. Kai kurių veislių šunys yra puikūs pagalbininkai medžiojant, prižiūrint galvijų bandas, šunys padeda gelbėtojams, policininkams, dirba aklųjų palydovais.
Prijaukinimo istorija
Šuo – vienas seniausiai prijaukintų gyvūnų. Archeologai aptikę maždaug 10 tūkstančių metų senumo šunų piešinius ant uolų dabartinės Turkijos bei Šiaurės Amerikos teritorijose, daro išvadas, kad šunys buvo prijaukinti dar akmens amžiaus viduryje. Tačiau vieningos nuomonės nėra. Švedų genetikas P. Savolainen, ištyręs DNR 654 skirtingų veislių šunų iš įvairių žemynų, mano, kad šuo atsirado žmogaus gyvenime maždaug prieš 15 000 metų rytų Azijoje. Amerikiečių biologas R. Vein teigia, jog tai atsitiko mažiausiai prieš 40 000 metų. Pirmiausiai šunys buvo pradėti auginti mėsai, vėliau buvo pastebėti jų medžiokliniai sugebėjimai, dar vėliau – buvo naudojami teritorijos apsaugai.
Kilmė
Apie šunų kilmę iki šiol keliama nemažai hipotezių. Tačiau beveik vienareikšmiškai sutinkama, kad dabartinio šuns protėviu buvo vilkas ir kai kurios šakalų rūšys. Mokslininkų samprotavimus apie šunų kilmę galima skirstyti į dvi pagrindines grupes – vieni mano, kad šunys kilo iš kelių skirtingų protėvių, kiti – kad šunys kilo iš vienos rūšies protėvių. Šuns kilmę iš vilko įrodo įvairių tyrimų – chromosomų, elgesio, vokalizacijos, genetinio palyginimo rezultatai.
Šunų veislių grupės
Tarptautinės kinologų federacija (FCI) pripažįsta 337 šunų veisles. Šios veislės pagal paskirtį skirstomos į 10 grupių:
- Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai);
- Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai;
- Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai);
- Taksai;
- Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai);
- Skalikai;
- Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai);
- Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai);
- Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai);
- Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai).
Šunų fizinės savybės
Ūgis. Šunų ūgis varijuoja nuo 100 cm (dogas) iki 15 cm (čihuahua).
Svoris. Įvairių veislių suaugusių šunų svoris gali būti nuo maždaug 2 kg (čihuahua) iki 70 kg ir daugiau (senbernaras).
Kailis. Priklausomai nuo veisės šunų kailio ilgis varijuoja nuo beveik visiško kailio nebuvimo (pvz. Meksikos beplaukis šuo) iki 55 cm ilgio siekiančio plauko. Įvairių veislių kailis skiriasi ir pagal plauko ypatybes – vienų veislių kailis šiurkštus, kitų – švelnus. Ilgas ir vešlus kailis apsaugo šunį nuo šalčio. Nuo oro temperatūros priklauso ir šuns kailio tankis – esant šalčiui kailis tankėja. Yra paplitusi nuomonė, kad alergiškiems žmonėms alergiją sukelia šuns kailis. Iš tiesų taip nėra. Pagrindinis alergijos šaltinis – baltymai, kurie aptinkami šuns seilėse bei pleiskanose.
Ausys. Kai kurių veislių ausys labai skiriasi nuo protėvių vilkų stačių ir aštrių ausų formos – vienų veislių ausys trumpesnės, kitų – žymiai ilgesnės, siekiančios net 100 cm ilgio (pvz. fokshoundas). Kartais ankstyvame amžiūje ausys yra apkarpomos, kad būtų stačios ir aštrios formos.
Uodega. Yra daugybė uodegos formų variantų. Kai kurios veislės neturi vieningo uodegos varianto dėl to veisiami keli variantai.
Letenos. Visi šunys ant kiekvienos letenos turi po 4 pirštus. Ant kiekvieno piršto turi po nagą. Nagai, priešingai nei kačių, neįsitraukia į vidų. Ant priekinės letenos iš vidinės pusės yra penktasis pirštas. Priklausomai nuo veislės šis pirštas gali būti aukštai ant letenos ir blogai išsivystęs, nenaudingas, arba gerai išsivystęs.
Dantys. Kaip ir visiems žinduoliams, šunims auga pieniniai, vėliau – nuolatiniai dantys. Maži aštrūs pieniniai dantys išsivysto iki 6 – 8 savaičių amžiaus šuniukams. Maždaug 14 savaitę iškrenta ir pradeda kaltis nuolatiniai dantys. Penkių mėnesių šuniukas jau turi visus 42 nuolatinius dantis iš kurių 22 – apatiniame žandikaulyje, 20 – viršutiniame.
Prakaito liaukos. Šunys visame kūno paviršiuje turi stambias prakaito liaukas, iš kurių išsiskiria gana tirštas, panašus į pieną, skeidžiantis kvapą prakaitas. Prakaitas susimaišo su riebalinių liaukų išskyromis, taip sudarydamas natūralų riebalinį odos bei kailio tepalą. Prakaitavimas padidėja, kai gyvūnas suserga ir organizmas stengiasi kuo greičiau pašalinti nuodingąsias medžiagas susikaupusias ligos metu. Dėl to šuns prakaitavimas gali informuoti apie jo sveikatos būklę.
Balsas. Šunys gali skleisti įvairaus aukščio ir intensyvumo garsus. Pavyzdžiui, pasimetęs šuo staugia, kai jaučia skausmą – inkščia, kai valgo – urzgia. Tačiau dažnaiusiai šuns skleidžiamas garsas – lojimas. Visų veislių šunys sugeba „dainuoti“, t.y. šunys reaguoja į tam tikro dažnio garsus ir staugia į toną.
Gyvenimo trukmė. Gyvena iki 10 – 16 metų, kartais ir ilgiau.
Lytis. Patinėliai būna didesni nei patelės.
Dauginimasis. Dažniausiai atsivedama 4 – 5 šuniukų vada. Patelės turi gerai išvystytą rūpinimosi jaunikliais instinktą, saugant ir ginant jauniklius gali kovoti iki mirties. Patinėliai tokio instinkto neturi – į jauniklius reaguoja abejingai, išskirtinais atvejais – priešiškai.
Dauginimosi laikotarpis. Dauguma veislių gali daugintis kas 6 mėnesius.
Lytinė branda. Šuniukai subręsta 6 – 12 mėnesių.
Nėštumas. Nėštumo trukmė – 9 savaitės.
Jaunikliai. Jaunikliai gimsta akli, kurti ir visiškai bejėgiai. Tačiau turi puikią uoslę, dėl to nesunkiai randa motinos spenelius.
Maistas. Valgo tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės maistą. Dažniau – gyvulinės kilmės.
Miegas. Nors šunys pripratę gyventi su žmonėmis, tačiau išliko specifinių, jų protėviams vilkams būdingų elgesio bruožų. Šunys gali būti aktyvūs tiek dienos, tiek nakties metu. Šunys gali daug dienų gyventi be maisto, vandens, bet miegas yra būtinas. Išbuvęs keletą dienų be miego šuo gali nugaišti. Šunys giliai įminga, gali knarkti, sapnuoti, bet prireikus akimirksniu pabunda.
Pojūčiai
Klausa. Klausa puikiai išvystyta. Šuo girdi iki 40 000 hercų dažnio garsus, tuo tarpu, kai žmogus – iki 20 000 hercų. Taigi, šunys girdi „ultragarsą“. Šunys puikiai skiria muzikinius garsus – konsonansus ir disonansus.
Uoslė. Uoslė labai priklauso nuo šuns veislės, tačiau vis tiek stipriai lenkia žmogaus gebėjimą užuosti kvapus. Kai kurie šunys užuodžia tokius silpnus kvapus, kurių negalima nustatyti jokiais prietaisais, pvz. gali išskirti konkretaus žmogaus kvapą iš šimtų žmonių. Tai išskiria šunis iš kitų gyvūnų.
Skonis. Skonio pojūtis nebuvo plačiai moksliškai nagrinėjamas, tačiau manoma, kad jis stipresnis nei žmogaus. Sunku nustatyti kiek tam turi įtakos uoslė.
Rega. Šuns regos spektras yra mažesnis nei žmogaus. Mato spalvotai, tačiau neskiria raudonos ir oranžinės spalvų. Užtat skiria net 40 pilkos spalvos atspalvių. Šunų visas matymo spektras yra pasislinkęs ultravioletinių spalvų link.
Lytėjimas. Lytėjimas išvystytas mažiau nei žmonių.
Įvairenybės
Arealas. Gyvena tiek gamtoje, tiek žmogaus būste.
Priešai. Benamiai šunys žūna nuo žmonių, kitų šunų, vilkų, šakalų, bei kitų stambiųjų plėšrūnų.
Socialinė stuktūra. Gamtoje gyvena tiek po vieną, tiek nedidelėmis grupėmis. Poravimosi metu gali susidaryti grupelės iš patelės ir kelių ar net kelesdešimties patinėlių.
Kiti ypatumai. Supranta kai kuriuos žodžius. Pastebėta, kad kuo ilgiau šuo gyvena namuose ir kuo daugiau šeimininkas kalba su šuniu, tuo daugiau žodžių šuo supranta. Sugeba pajausti žmogaus nuotaikas ir emocines būsenas.
Taip pat skaitykite: Šuniški pokalbiai, Šunų bendravimas
