Pagrindinės šunų ligos

Nesvarbu, ar šuo yra jūsų darbo kompanionas, šunų parodų nugalėtojas, medžiotojas ar tiesiog geras draugas, geriausias ir rūpestingiausias dalykas, kurį galite dėl jo padaryti, tai suteikti tinkamą sveikatos priežiūrą. Žinios apie pagrindines šunų ligas ir tinkamas prevencijos, bei gydymo, priemones gali padėti jums suteikti tą priežiūrą.

Ligų prevencija

Kai kurios pagrindinės ir rimtos šunų ligos dabar nebėra pačios dažniausios dėl vakcinacijos. Vis dėlto šios ligos vis dar grasina šunims, kurių imuninė sistema nėra labai stipri. Skiepai, priklausomai nuo kiekvienos situacijos ir veterinaro rekomendacijų, daromi šuniukams vos 4-6 savaičių. Per motinos pieną šuniukai gauna kovojančius su ligomis antikūnius, kurie gyvuoja apie 6-16 savaičių. Tuomet ima veikti vakcina. Vaistai turi būti duodami šuniui kasmet visą jo gyvenimą. Taip pat ir senatvėje, kai šuo gali tapti labiau pažeidžiamas kai kurioms ligoms. Štai kelios pagrindinės šunų ligos, kurioms yra sukurtos vakcinos.

Šunų maras. Šunų marą sukelia labai užkrečiamas, oru plintantis virusas. Jis pažeidžia šuns kvėpavimo takus, virškinimo traktą ir nervų sistemą. Pirminiai simptomai yra „peršalusios“ ašarojančios akys ir nosis, karščiavimas, kosulys ir dažnai viduriavimas. Vėliau gali atsirasti nervinis dirginimas, paralyžius ir konvulsijos. Ši liga nėra išgydoma.

Hepatitas. (Adenovirusas). Šunų infekcinis hepatitas yra virusinė liga, plintanti per infekuotų gyvūnų šlapimą, išmatas ar seiles. Jis pažeidžia kepenis, inkstus ir kraujagysles. Požymiai: karščiavimas, audinių patinimas ir kraujavimas. Gydimas gali reikalauti kraujo perpylimo ir nuolatinės slaugos. Gydymas dažnai būna nesėkmingas.

Šunų kosulys. Infekcinį šunų tracheobronchitą sukelia keli virusai ir bakterijos. Tai labai užkrečiama liga, kuri puola kvėpavimo takus ir sukelia chronišką, sausą kosulį. Tai gana švelni liga, bet šuniukams ir seniems šunims ji gali peraugti į pavojingą plaučių uždegimą. Liga yra išgydoma.

Pasiutligė. Pasiutligė – tai visų žinduolių, taip pat ir žmogaus, infekcinė liga. Ji perduodama įkandus infekuotam gyvūnui. Virusas užkrečia centrinę nervinę sistemą ir sukelia smegenų infekciją, kuri visuomet yra mirtina. Po to, kai pasireiškia simptomai, ši liga nėra išgydoma nei šuniui, nei žmogui. Vis dėlto, laiku pastebėjus ligą ir davus vakciną, žmogaus gyvybė gali būti išgelbėta.

Vidiniai parazitai

Kaspinuočiai. Kaspinuočiai yra ilgi kirminai, kurių kūnas padalintas į narelius. Jie atsiranda šuniui prarijus kirmino lervą, kuri gali būti ant blusos ar žalios mažų žinduolių mėsos. Labai tikėtina, kad šuo, kuris medžioja vienas arba turi blusų, užsikrės kaspinuočiais. Kaspinuočio segmentus galima pamatyti šuns išmatose arba aplink išeinamąją angą. Gydant daromas specialus žarnyno valymas.

Apvaliosios kirmėlės. Į šią grupę įeina daug įvairių kirmelių, tarp kurių askaridės, nematodai ir širdies kirminai. Žarnyno kirminai atsiranda nurijus kirminų lervas arba gruntą, kuriame buvo lervos arba kirminų kiaušinėliai. O širdies kirminais užsikrečiama per kitus nešiotojus, pvz., uodus. Veterinaras atlieka specialų mikroskopinį lervų (žarnyno kirminams) arba kraujo (širdies kirminams) tyrimą. Gydimas ir prevencija dažniausiai yra efektyvi, bet ją reikėtų atlikti reguliariai ir stebėti, ar šuo neužsikrėtė kirmėlėmis pakartotinai.

Išoriniai parazitai

Išoriniai parazitai – tai tie, kurie gyvena šuns kūno išorėje. Jie ne tik sukelia dirginimą, bet gali ir platinti ligas ar sukelti susirgimus žmonėms.

Blusos. Jas be vargo galima pastebėti ant šuns kailio. Jos yra smeigtuko galvutės dydžio, rudos, iš šonų suspaustos ir, atrodytų, nuolatos juda. Jas lengviausia pastebėti prie uodegos pagrindo, tarp ausų ar ant pilvo, kur kailis yra trumpesnis. Netgi jei neišeina pamatyti blusas, pastebimi juodi ekskrementų taškeliai. Yra daug būdų kovai su blusomis, bet svarbu taip pat aršiai, kaip ir šunį, gydyti jo aplinką, kadangi blusos praleidžia netgi daugiau laiko šuns aplinkoje, nei ant jo. Su šia problema būtina kovoti kuo greičiau, vos tik pastebėjus blusas, kadangi jos dauginasi labai sparčiai ir per porą dienų maža problemėlė jau gali pavirsti į didžiulę. Nors didžioji dalis šunų kasosi nuo blusų, kai kurie yra taip pat alergiški jų seilėms. Jiems vienas blusos įkandimas gali reikšti žiaurų odos uždegimą. Tokiam šuniui būtinai prireiks specialių medikamentų, tam, kad pašalintų odos uždegimą.

Erkės. Jos labiausiai plinta ankstyvą pavasarį ir dažniausiai atsiranda tiems šunims, kurie daug laiko praleidžia pamiškėse ar miškuose. Erkės perneša ligas ir jas būtina labai kruopščiai šalinti. Reikia pincetu suimti erkės galvutę ir tvirtu judesiu ištraukti iš odos. Nebandykite prieš tai ugnimi ar chemikalais nužudyti erkės. Dezinfekuokite vietą alkoholiu. Su erkėmis susidorojama kasdieninėmis kailio peržiūromis ir rastų erkių pašalinimu. Esant dideliam užkratui, galima naudoti cheminį dezinfekuojamą skystį.

Utėlės. Tai maži, šviesios spalvos parazitai, kurie plinta nuo vieno šuns ant kito. Utėles galima pamatyti prie plaukų šaknų. Utėlių užsikrėtimo ženklai yra šiurkštus, sausas kailis, susivėlę plaukai, bei odos kasymas ir kandžiojamas. Yra daugybė sukurtų cheminių priemonių nuo utėlių, kurias galima gauti iš veterinaro.

Kitos pagrindinės problemos

Ausų infekcijos. Jos dažnos daugeliui šunų, o ypač toms veislėms, kurios turi nukarusias ausis. Infekcija atsiranda dėl bakterijų ar ausų mielių, kurios pasirodo dėl kokių nors priežasčių pasikeitus įprastai ausies terpei.

Ausų infekcijos ženklai yra galvos kratymas, ausų krapštymas, skausmas, ausies kanalo paraudimas ar uždegimas, bei bjaurus kvapas iš ausies. Tam, kad ausų problemos nekiltų, reikėtų tikrinti šuns ausis bent kartą per savaitę; stengtis, kad, maudant šunį, į ausis nepatektų vandens; pasiteirauti veterinaro patarimo apie  įprastinį ausų valymą.

Dantų problemos. Jos kyla dažnai, todėl į tai būtina kreipti dėmesį. Seilės ir nemalonus kvapas, sklindantys iš burnos – štai signalas. Nuolatinė veterinarinė apžiūra ir priežiūra būtina kovojant su šia problema.

Išangės auglys. Jis sukelia didelį diskomfortą gyvūnui. Analinės liaukos gali būti infekuotos, kas sukelia nusausinimą ir, kartais, nemalonų kvapą. Šuo gali imti kandžioti uodegos zoną. Nesudėtinga procedūra gali išgelbėti nuo šio negalavimo, bet sunkiais atvejais yra reikalingas gydymas antibiotikais arba chirurginė operacija.

Tam, kad užkirsti kelią ar išgydyti sunkius sveikatos negalavimus, reikalingi nuolatiniai vizitai pas veterinarą. Tam, kad gerai rūpintumėtės savo augintiniu, venkite potencialiai pavojingų situacijų ir taikykite prevencijos metodus.

Taip pat skaitykite: Kaip suprasti, kad šuo susirgo?, Šunų skiepijimas, Pirmas vizitas pas veterinarą

Leave a Reply