Išsiskyrimo baimė – tai šuns elgesio sutrikimas. Kraštutinė šio sutrikimo riba pasireiškia neigiamos energijos išskyrimu į aplinką ir žada didžiules problemas gyvūno savininkams. Šunys gadina baldus ir kitus namų daiktus, teršia namus ekskrementais, garsiai staugia ir, kadangi tai vyksta šeimininkams neesant namuose, niekas jų negali sustabdyti. Rezultatas: namuose jovalas, kaimynai suirzę, o jums – šokas.
Šis sutrikimas gali pasireikšti ir kitaip: gyvūnui atsiranda dusulys, padidėjęs susidomėjimas asmenine higiena ar neramus elgesys. Visa tai vidinio streso rezultatas. Čia žalos materialinei nuosavybei nėra, bet augintinio psichikos sutrikimas aiškus. Šiuo atveju tam, kad pasireikštų išoriniai požymiai, reikalingas koks nors dirgiklis. Pvz., yra ženklai, kurie kalba apie tai, kad šeimininkas tuoj išeis (jis/ji kvėpinasi, ima raktus nuo automobilio, lenda po dušu, geria rytinę kavą ir pan.), dėl ko šuo labai sunerimsta.
Išsiskyrimo baimė taip pat gali atsirasti persikrausčius į naujus namus ar dėl ankstesnio labai ilgo išsiskyrimo su šeimininku.
Skirtumas tarp išsiskyrimo baimės ir nuobodulio
Nesunku daugmaž suvokti skirtumą tarp šių sąvokų. Bet, deja, gyvūnai kalbėti nemoka ir mes galim spręsti apie jų jausmus tik iš jų elgesio.
Pavyzdžiui, šuo drasko duris arba paverčia sofą šiukšlių krūva. Ar tai išsiskyrimo baimės požymis? O gal šuo tiesiog taip linksminasi?
Išsiskyrimo baimė = išsiskyrimas + baimė
Ši būsena turi kelis pagrindinius požymius:
- Elgesio sutrikimai atsiranda tik vienatvės metu arba prieš pat šeimininko išėjimą. (Visai kitas reikalas, jei šuo išdykauja iš nuobodulio, namie esant žmonėms).
- Šuo per daug prisirišęs prie šeimininko. Jis visada seka iš paskos ir visuomet nori tupėti ant rankų. Daugeliui žmonių toks prisirišimas patinka, bet gerai būtų įskiepyti augintiniui nors šiokį tokį savarankiškumą.
- Poveikis yra nukreiptas į daiktą, kuris skiria šunį nuo šeimininko (pvz., durys, kurios užsidaro šeimininkui už nugaros), ir gali pasireikšti veriančiu kaukimu, pereinančiu į daugkart pasikartojantį cypimą. Psichologai tai paaiškina grįžimu prie stresinės būsenos, kurią šuniukas jautė, atimtas iš motinos.
- Išoriniai sutrikimo požymiai pradeda atsirasti po 30 min. nuo šeimininko išėjimo.
Svarbu pažymėti, kad šių išvardintų kriterijų nepakanka tam, kad objektyviai įvertintumėte situaciją. Tiksliai diagnozei reikia išsiaiškinti, kas yra konkrečiai jūsų šuns problemiško elgesio priežastis – išsiskyrimo baimė ar kokie nors nepatenkinti poreikiai.
Elgesio korekcija
Gyvenimas su visa griaunančiu gyvūnu tampa tikru pragaru. Niekas negali numatyti, kas dar gali atsitikti už uždarytų namų durų. Būtų gerai duoti šuniui kokią nors tabletę nuo nepageidautino elgesio, bet geriausias ir patikrintas metodas šiai problemai spręsti yra dresūra. Tačiau svarbu atminti, kad tai yra kruopštus kasdieninis darbas, beje, kurio metu šeimininkui tenka užsiimti labiau saviugda. Jeigu jūs tam pasiruošę, štai vienas receptas:
1 žingsnis: pašalinti per didelį prisirišimą
Užduotis: normalizuoti jūsų bendravimą su šunimi, nepaisant aktyvių jo bandymų visiškai užvaldyti jūsų dėmesį.
Sprendimas:
- Jeigu jūs nusprendėte pažaisti ar pabendrauti su augintiniu, susilaikykite nuo per didelių meilikavimų. Grįžę namo, kai gyvūnas puls sveikintis, elkitės šaltai. Atminkite, kad žmogus turi būti bendravimo su šunimi iniciatorius, o ne atvirkščiai.
- Neleiskite šuniui įsitaisyti per arti jūsų. Stenkitės laikytis ne mažesnės, nei 1 metras, distancijos. Nustatykite šuns vietą ant sofos, fotelio ar grindų toli nuo savęs. Stenkitės balsu girti gyvūną, bet ne per dažnai, nes kitaip šuo, jausdamas nuolatinį jūsų dėmesį, norės priartėti.
- Atpratinkite augintinį nuo įpročio miegoti su jumis vienoje lovoje. Šuo turi turėti savo vietą. Galbūt iš pradžių teks įrengti vietą žingsnyje nuo jūsų lovos, bet vėliau palaipsniui traukite patiesalą vis toliau ir toliau, kol neperkelsite į kitą kambarį.
- Pasidalinkite gyvūno priežiūra su kitais šeimos nariais, kad su šunimi užsiimtu ne vienas žmogus.
- Skatinkite šunį žaisti su žaislais, kurie nereikalauja žmogaus dalyvavimo.
2 žingsnis: įtampos, esančios išsiskyrimo metu, mažinimas
Užduotis: reikia sukurti malonią aplinką, šeimininkui išėjus iš namų.
Sprendimas:
- Sugalvokite šuniui specialų žaidimą tam laikui, kai jūsų nėra namuose. Tai gali būti ilgai kramtomi kaulai, mėgstamiausias žaislas, arba ir tai, ir tai. Dėmesio! Šie daiktai turėtų linksminti jūsų augintinį vienatvės metu. Nepamirškite grįžę namo juos paslėpti.
- Yra sukurtas specialus prietaisas, difuzorius, kuris skleidžia feromonus kambaryje. Tam yra naudojama sintetinė medžiaga, kuri imituoja feromonų poveikį, kuris išsiskiria kalės laktacijos metu ir ramina šuniukus. Žmogus šių feromonų nejaučia. Šis preparatas yra dviejų rūšių – aliejinis tirpalas ir purškalas. Rekomenduojama naudoti tirpalą, skirtą difuzoriui, nes kol prietaisas veikia, feromonai nuolatos cirkuliuoja ore ir veikia šunį raminamai.
- Prieš išeidami palikite įjungtą radiją arba televizorių. Aišku, technika nepakeis žmogaus, bet sukurs jaukumo atmosferą ir jausmą, kad kažkas yra namie. Žmonės dažnai žiūri televizorių ar klausosi radijo, todėl šuniui šie garsai tampa įprasti ir sukuria komforto jausmą.
3 žingsnis: nuo prieraišumo sumažinimo iki išsiskyrimo
Užduotis: sutrikdyti įprastą išsiskyrimo seką.
Sprendimas: reguliariai keiskite seką veiksmų, kurie eina prieš jūsų išėjimą, pvz.: nusiprausti po dušu, pasikvėpinti, apsirengti darbo drabužius, paimti raktus nuo automobilio, išeiti pro duris, jas uždaryti ir neužilgo vėl grįžti. Tai padės šuniui nustoti reaguoti į šiuos dirgiklius, nes jis nesugebės nustatyti, kaip ilgai jūsų nebus – 5 minutes ar visą dieną.
Kas nepadės sumažinti išsiskyrimo baimės:
- Bausmė nėra efektyvus problemos sprendimas. Tai tik padidins baimę ir nerimą.
- Naujo augintinio įsigijimas. Tai nepadeda, nes šuo jaučiasi blogai išsiskyręs būtent su jumis, o ne būdamas vienas.
- Šuns uždarymas į narvą. Išsiskyrimo baimės požymiai neišnyks, beto, jis gali imti šlapintis, tuštintis, kaukti ar netgi save sužeisti, bandydamas ištrūkti iš narvo.
- Paklusnumo mokymas. Nors mokyti paklusnumo visada yra gerai, bet tai tiesiogiai nepadės išspręsti išsiskyrimo baimės problemos. Išsiskyrimo baimė – tai nėra nepaklusnumo rezultatas.
Taip pat skaitykite: Šuniukų auklėjimas, Šuniški pokalbiai
