Antkaklis – tai būtinas kiekvieno šuns atributas. Jeigu anksčiau antkaklius naudodavo tik tam, kad sukontroliuotų gyvūną, tai šiandien situacija pasikeitė. Per ilgus metus, kol šuo buvo žmogaus draugas ir nepakeičiamas pagalbininkas, antkakliai pasikeitė, bet išliko naudingi.
Odiniai antkakliai. Paprasčiausias minkštas antkaklis tinkamas išvedant šunį pasivaikščioti ar tiesiog kaip jūsų augintinio kaklo puošmena. Ant jo reikėtų pakabinti lentelę, žetoną ar specialią kapsulę, kurioje užrašomas šeimininko adresas ir telefonas. Tik štai toks daiktas nėra labai patikimas, nes greitai atsisuka ir pasimeta.
Geriausia pirkti ne platų antkaklį. Platūs tinkami tik dideliems šunims, o taip pat pririšant šunį. Po plačiais antkakliais, kurie yra ilgai nenuimami, gali trintis kailis ir oda.
Antkaklio žiedai ir sagtys turi būti suvirinti. Jeigu antkaklio žiedas ir sagtis sukabinti kartu, aplink esanti medžiaga greitai išsitampys ir sagtis lengvai atsisegs. Geriau būtų kabinti žiedą išlaikant gana didelį atstumą nuo sagties. Tokiu būdu antkaklis, veikiamas sagties svorio, visada bus nukrypęs žiedu į viršų, kas yra labai patogu.
Nepalikite styrančio likusio antkaklio dirželio. Neturėdamas ką veikti šuo gali jį sukramtyti. Geriau prikabinkite dar vieną fiksuojančią kilpą arba tiesiog suveržkite per ilgo antkaklio galiuką paprasčiausia, dvigubai sulankstyta, juoda gumyte. Įsitikinkite, kad oda, esanti prie sagties, yra stipri ir reikiamai susiūta.
Įvairios antkaklio puošmenos, ypač metalinės, absoliučiai netinkamos dresūrai. Netyčia už jų sugriebus galima susižaloti pačiam, o taip pat gali susižaloti kiti šunys, žaidžiantys kartu su jūsų. Neverta susigundyti ir nupirkti šuniui „apsauginį“ antkaklį su metaliniais dygliais. Didesnė tikimybė, kad nuo tokio antkaklio labiau nukentėsite jūs, o ne potencialus jūsų šuns užpuolikas. Toks antkaklis taip pat nelabai efektyvi apsauga nuo įkandimų per įvairias muštynes. Įkasti kiti šunys gali ir į ausį, į leteną, į nugarą – kas yra daug rimčiau.
Smaugiamasis antkaklis – tai yra antkaklis, kuris susitraukia, įtempus pavadį. Jis naudojamas dresuojant, siekiant sustiprinti timptelėjimų poveikį, o taip pat, kaip atsargumo priemonė, pervežant šunis. Ta dalis, kuri nesusitraukia, turi būti šiek tiek mažesnė, negu kaklo sritis. Jeigu ji didesnė, tai dingsta visa smaugiamojo antkaklio esmė. Smaugiamojo raiščio ar grandinės konstrukcija paprasta – tai raištis ar grandinė su dviem žiedais ant galų. Grandinės ilgis turi būti toks, kad galima būtų uždėti smaugiamąjį antkaklį per galvą, bet užveržta būtų ne per daug lengvai, kad palenkus galvą antkaklis nenukristų savaime. Vidutiniškai labradoro patelei šis ilgis būna 55 cm, dideliam vokiečių aviganio patinui – 60-65 cm. Matuojamas bendras ilgis kartu su žiedais.
Smaugiama grandinė iš stambių narelių mažiau peša kailį, bet jėgos turi daugiau. Būna ir konstrukcijos, suderintos su specialiu suktuku. Puošniau atrodančios, bet nelabai funkcinės yra dvigubos ar trigubos grandinės. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus smaugiamus antkaklius, kurie yra sudaryti pagal „griežto“ antkaklio principą.
Parforsas, arba „griežtas“ antkaklis, yra padarytas pagal smaugiamojo antkaklio principą. Jis naudojamas didesniam poveikiui pasiekti, dresuojant šunį. Nesvarbu, kokio gąsdinančio ilgio yra parforso dygliai, svarbiausia mokėti teisingai jais naudotis. Kasdieninis netaisyklingas parforso naudojimas veda prie įpratimo. Gatvėse galima pamatyti nemažai šunų, tempiančių „griežtą“ antkaklį, kuriuos jų šeimininkai net nebando atitraukinėti.
Parforso ilgio pasirinkimo principas toks pats, kaip ir smaugiamojo antkaklio. Spygliuota dalis turi būti šiek tiek mažesnė už kaklo sritį. Gnybtą ar grandinę, kurie naudojami užtraukti „griežtą“ antkaklį, tiktų nuimti, nes už juos nėra labai patogu imtis, kai prireikia sugriebti šunį. Vietoj to galima praverti tvirtą, 5-6 mm skersmens, raištį, su tvirtai jame įtvirtintu žiedu. Raištis puikiai slysta, o ir antkaklis reikiant greitai užsiveržia, ir taip pat greitai atsileidžia, veikiamas savo svorio, pašalindamas skausmingus pojūčius neesant pavadžio įtempimo. Tik štai tokie parforsai dažnai turi gana trumpus spyglius, kurie yra netinkami ilgaplaukiams šunims.
Parforsai, gaminami iš vielos, ypač kai kurios jų konstrukcijos, turi įvairaus dydžio spyglius ir jų kryptingumą. Dažniausiai jie turi grandinėlę, o kai kurie dar ir karabiną tam, kad patogiau būtų uždėti-nuimti. Tai ypač patogu, turint gauruotą šunį. Neigiamos savybės: grandinė nėra labai patogi, kai reikia sugriebti šunį kuo arčiau kaklo. Antkaklio tvirtumui padidinti, galima pro jo žiedus gyvatėle įverti sintetinę juostą ir įtvirtinti ją galuose. Tokiu būdu antkaklis garantuotai bus stiprus ir neišsiardys į sudedamąsias dalis.
Antkaklis su elektrošoku arba radio antkaklis. Pastaruoju metu, siekiant palengvinti dresavimą ir padidinti jo efektyvumą imta naudoti elektrinius antkaklius. Jie reikalingi tik tam tikrais kraštutiniais atvejais. Pageidautina, kad prieš tai pasinaudotumėte patyrusių dresuotojų konsultacija, nes prieš naudojant tokį antkaklį šuo jau turi būti dresiruotas.
Elektrinis antkaklis turi kažkur dviejų degtukų dėžučių dydžio plastmasinį korpusą, sveriantį apie 50 g ir du geležinius smaigalius, kurie nukreipti į antkaklio vidų. Šis prietaisas kraunamas 8-10 valandų ir to užtenka kažkur 100-ui elektros iškrovų.
Elektrinis antkaklis uždedamas kartu su paprastu tokiu būdu, kad jis tiesiogiai liestų šuns kaklą. Toks antkaklis reaguoja 2500 metrų atstumu ir veikia elektros iškrova, garso signalu ar vibracija (priklauso nuo modelio). Jis valdomas distanciniu būdu (galima netgi laikyti ranką kišenėje, kad šuo nematytų, iš kur ateina įtakojantis signalas).
Ant antkaklio yra du jungikliai, kuriais galima jį įjungti, perjungti į „ton“ (veikia tik garso signalas) ir „pulse“ (veikia garso ir elektros signalas) būsenas. Dirbant galima naudoti abu variantus, kad šuo nepriprastų.
Naudodami elektros antkaklį jokiu būdu nepalikite ant augintinio metalinės grandinės!
Taip pat skaitykite: Šuniukų auklėjimas, Šuniški pokalbiai
