Mes dažnai vartojame terminą „bausmė“, apimantį visus nemalonius ir skaudžius veiksmus jūsų šuniui ir laikome bausmes neatskiriama šunų auklėjimo dalimi. Dėl to daugeliui sunku sutikti su teiginiu, kad bausmės yra neefektyvios šunų auklėjime ir dresavime, ir kad egzistuoja kiti, labiau humaniški ir veiksmingi būdai, pavyzdžiui, neigiamas sustiprinimas. Todėl iš pradžių išsiaiškinkime, kuo yra laikoma bausmė.
Bausmė – tai tokie mūsų šuniui nemalonūs ar skaudūs veiksmai, kuriuos mes atliekame jau po nenaudingo mums arba mūsų požiūriu neteisingo šuns poelgio. Tai reiškia, kad po šuns nusižengimo iki mūsų veiksmo praeina tam tikras laiko tarpas. Tai pagrindinis bausmės skirtumas. O jeigu nemalonus veiksmas iš mūsų pusės atliekamas iš karto po šuns nusižengimo arba jo metu, tai šis veiksmas vadinamas neigiamu sustiprinimu.
Pavyzdžiui, mes grįžtame vakare namo ir ten randame baisią netvarką, o mus pasitinka besidžiaugiantis šuniukas. Žvelgiant vidutinio statistinio šeimininko požiūriu, savo šunį nubausime, ką mes ir padarome. Tai bus laikoma bausme dėl praėjusio laiko tarpo po šuns nusižengimo. Toks veiksmas visai nenaudingas, kuo jūs po kiek laiko įsitikinsite patys. Tačiau tuo pačiu tai galima laikyti neigiamo sustiprinimo ritualu pasitinkant savo šuniuką. Tai jūs pastebėsite, kai šunelis nustos džiaugtis jūsų sugrįžimu ir vis dažniau jus pasitiks paklusnia poza (jis gėdysis, kad sukėlė tokią netvarką, bet vis tiek ją ir toliau kels!).
Arba jei jūsų šuo kažką paėmė gatvėje ir atsargiai kramtydamas pribėga prie jūsų, paklusdamas komandai „Pas mane!“. Jūs, žinoma, jį nubaudžiate ir tai yra laikoma bausme už maisto pasirinkimą (ir tai nenaudinga, jūs patys žinote), o taip pat, žiūrint trenerio požiūriu, ir neigiamu sustiprinimu. Aprašytas elgesys gali privesti prie to, kad šuo po tokių situacijų nebenorės prie jūsų prieiti, o tik ramiai sau kramsnos kažką šalikelėje.
Kodėl bausmė dažniausiai yra neveiksminga? Todėl, kad kaip pasekmė, ji yra labai nutolusi nuo priežasties (nusižengimas). Įsivaizduokite save – jūs nubaudžiate šunį praėjus valandai po to, kai jis suėdė jūsų šlepetes. Šios valandos eigoje augintinis dar prikrėtė apie dešimt kitų šunybių. Kaip gi jam suprasti, kuris jo veiksmas sukėlė tokias nepageidaujamas pasekmes? Gamta taip sutvėrė, kad šuo pasekmę susieja su paskutiniu pagal laiką savo atliktu veiksmu, ką jis ir padaro.
Bausmė neišmoko ir nesuteikia gyvūnui informacijos apie tai, koks jo elgesys yra laikomas teisingu. Atvirkščiai, bausmė dažniausiai tik moko, kaip neišsiduoti, o ne kaip teisingai elgtis. Žmogui labai sunku, o gyvūnui beveik neįmanoma pakeisti būsimo elgesio, kad vėliau išvengti jo pasekmių.
Neigiamas sustiprinimas – tai koks nors nemalonus įvykis ar jausmas, kurio veikimą galima sustabdyti arba nutraukti, kai pakeičiamas elgesys. Bausmės ir neigiamo sustiprinimo skirtumas yra tame, kad neigiamas sustiprinimas, kaip ir teigiamas, įvyksta elgesio metu, o ne po jo, ir tai gali daryti įtakos elgesio pasikeitimui.
Prisiminkite, kad pernelyg dažnas bausmės taikymas gali sukelti, ypač mažiems šuneliams, bailumo, nepasitikėjimo savimi, nerimo atsiradimą ir sumažinti susidomėjimą pačiu dresavimo procesu. Taip yra todėl, kad šuo pradeda suprasti – naujo įgūdžio atsiradimas padidina neigiamo sustiprinimo patyrimo galimybę.
Taikydami neigiamą sustiprinimą, jūs turite išmokti jį sustabdyti iškart po to, kai šuns elgesys pagerėja (pasikeičia) bent truputį, ir būtinai suteikti augintiniui galimybę kompensuoti neigiamas emocijas taikant teigiamą sustiprinimą.
Taip pat skaitykite: Šuniukų auklėjimas, Išsiskyrimo baimė
