Šuniuko auginimas namuose gali atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir naudą jūsų vaikui. Šuo didina vaiko savigarbos jausmą, moko būti atsakingu ir rūpestingu. Bet, deja, ne visais atvejais šuo ir vaikas iš karto tampa geriausiais draugais, todėl tėvai turi būti pasiruošę išmokyti tiek šuniuką, tiek savo vaiką, kaip elgtis, kad jų bendravimas visada būtų saugus ir malonus.
Keturkojo pasirinkimas
Dažnas įsivaizduoja idilišką paveikslą, kuriame šuniukas ir vaikas auga drauge. Bet yra keletas dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti, prieš įsigyjant augintinį, kuriam mažiau, nei 1 metai.
Mažam šuniukui būtina skirti gana daug laiko, kantrybės, priežiūros ir dresūros. Taip pat tam, kad išaugtų gerai išsivystęs, jis turi bendrauti su kitais šunimis. Taigi jį prireiks vedžioti į įvairias vietas, kad galėtų susipažinti su skirtinga aplinka, daiktais, žmonėmis. O jeigu jūs turite mažą vaiką, kuris irgi reikalauja daug dėmesio ir priežiūros, pirmiausia paklauskite savęs, ar atrasite laiko šuniukui taip pat?
Šuniukas yra mažas gležnas sutvėrimas, kuris gali išsigąsti netgi draugiškiausiai nusiteikusio, smalsaus vaiko, kuris nori nuolatos imti šį mielą padarėlį ant rankų, glausti prie savęs, kartais timptelti jį už uodegos ar ausų.
Šuniukai turi aštrius dantukus ir stiprius žandikaulius, kuriais netyčia gali sužeisti mažą vaiką arba ant jo užšokti ir pargriauti. Taigi jūsų vaiko ir šuniuko žaidimai nuolatos turi būti akylai stebimi tam, kad jie nesibaigtų sužeidimais.
Aišku, šuniukas namams atneša daug džiaugsmo. O ir stebėjimas, kaip jis išauga į nuostabų kompanioną ir draugą, atlygina visą praleistą laiką prižiūrint ir dresuojant.
Bet suaugusio šuns įsigijimas irgi turi savo pranašumų. Suaugęs keturkojis, kuris pripratęs prie jūsų šeimos, reikalauja mažiau dėmesio ir laiko. Aišku, naujam šuniui būtina šiek tiek laiko, kad priprastų prie savo naujų namų, bet jūs nustebsite, koks tolerantiškas ir kantrus gali būti šuo jūsų užsidegusiam entuziazmu mažyliui. Dar geriau, jeigu galite įsigyti šunį, kuris anksčiau jau yra gyvenęs šeimoje, kurioje buvo mažų vaikų. Viena iš nerašytų taisyklių, jeigu jūsų vaikui mažiau, nei 6 metai, geriausia pasirinkti šunį, kuriam virš 2 metų.
Kuri veislė tinkamiausia?
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dydį. Labai maži šunys, tokie, kaip žaislinis pudelis ar čihuahua gali nelabai tikti mažiems vaikams, nes tokie šunys yra labai gležni ir padykęs vaikas gali juos lengvai sužeisti. Beto, tokius šunis lengva išgąsdinti, ypač jei aplink daug triukšmo ir veiksmo. O išgąsdintas šuo, stengdamasis save apsaugoti, gali staigiai pulti ar įkąsti. Didesni šunys arba tvirtesnės mažos veislės, tokios, kaip mopsas ar skalikas yra labiau pripratę prie triukšmo, nuolatinio veiksmo bei šiukštesnių žaidimų, kurie neišvengiami, namuose esant mažiesiems.
Sportinės veislės šuo, pavyzdžiui, labradoras arba auksaspalvis retriveris gali tapti puikiu šeimos draugu. Bet veislės, kurios yra linkusios saugoti savo teritorija, tokios, kaip rotveileris, nelabai rekomenduojamos, kadangi toks šuo gali netoleruoti nuolatinius vaiko ir jo draugų, kurie gali būti suprasti kaip įsibrovėliai, atėjimus ir išėjimus iš namų.
Aviganiai, tokie, kaip bordekolis, linkę „ganyti“ vaikus. Todėl jie gali vytis vaiką ar stengtis įgnybti į padus.
Nors galima kalbėti apie pagrindines vienos ar kitos veislės charakterio savybes, reikėtų atsižvelgti į kiekvieno šuns individualų temperamentą, kuris priklauso tiek nuo praeities patyrimo, tiek nuo genų.
Šuns priežiūra
Nesitikėkite, kad jūsų vaikas bus pasišventęs rūpintis nauju keturkoju draugu. Šuo reikalauja maisto, vandens, būsto, su juo nuolatos būtina žaisti, jį dresuoti, mokyti namų taisyklių ir tinkamo elgesio. Tokios užduotys dažnai neįveikiamos vaikams. Nors kartais atsakingi paaugliai gali gerai pasirūpinti augintiniu, bet jie taip pat geidžia daug laiko skirti savo draugams, kurie dažniausiai tampa svarbesni. Taigi įsigydami šuniuką „vaikams“, nepamirškite, kad pagrindiniu jo prižiūrėtoju būsite jūs.
Vaiko ir šuns bendravimo „pradžiamokslis“
- Jeigu vaikas nori paimti šuniuką ant rankų, geriausia būtų, jei jis tuo metu sėdėtų. Maži šuniukai nuolatos raitosi ir sukinėjasi, todėl gali lengvai išslysti iš rankų ir susižaloti ar išsigąsti, o taip pat, atsakydami į tai, įgnybti ar įkąsti.
- Tuo metu, kai šuniukui kalasi dantukai, jis kramto viską, kas papuola po dantimis. O tai gali būti ir su juo žaidžiančio vaiko ranka. Todėl patartina turėti guminį žaisliuką, kurį vaikas gali duoti šuniukui, kai su juo žaidžia. Tai taip pat gali būti suprasta, kaip teigiamas paskatinimas už tai, kad šuo bus laikomas ant rankų.
- Vaikai mėgsta apkabinti šunis už kaklo, bet šuo gali tai suprasti ne kaip meilų gestą, bet labiau kaip grasinantį ženklą ir, atsakydamas į tai, suurgzti, įgnybti ar net įkąsti. Reikėtų išmokyti vaiką, kad geriau yra šunį ne apkabinti ar liesti galvą, o pakasyti po smakru. Taip pat nereikėtų spoksoti šuniui tiesiai į akis.
- Ką nors duodamas šuniui vaikas dažnai tampa nekantrus ar išsigąsta ir paskutiniu momentu gali patraukti ranką. Šuo, į tai reaguodamas, gali šoktelti ant vaiko ar pulti. Todėl reikėtu išmokyti vaiką maistą duoti ne laikant pirštais, o padėjus ant ištiesto delno. Pradžioje, kol vaikas dar neįsidrąsino, galite po jo delnu pakišti savąjį.
- Žaisdami vaikai daug bėgioja ir daro staigių judesių. Beto, jų balsai gana skardūs. Visa tai gali nepatikti naujam šuniui, kuris gali vytis ir pargriauti vaiką. Todėl, kol šuo dar nėra pripratęs prie naujų šeimininkų, reikėtu išmokyti vaiką žaisti šiek tiek ramiau. Taip pat svarbu parodyti šuniui, ką galima ir ko negalima daryti.
- Šuo nesupras skirtumo tarp jo žaislų ir vaiko žaislų, kol jo neišmokysite. Vaiko žaislai visada turi gulėti vietoje, kurios šuo nepasieks. Bet jeigu pastebėjote, kad augintinis kramto tai, ko jam nederėtų liesti, sudrausminkite jį garsiu griežtu tonu, tada duokite tinkamą guminį žaislą ir, kai jis jį paims į dantis, gausiai pagirkite. Nereikėtų šuns ir gluminti, duodant jam žaisti su senomis kojinėmis, batais ar senais žaislais, kurie panašūs į tuos, kuriuos šiuo metu turi jūsų vaikas, nes šuo skirtumo nepastebės.
Svarbu, kad vaikas išmoktų gerbti šunį, suvoktų, kad tai yra gyvas padarėlis, kurio negalima erzinti ar mušti. Tuo tarpu, nors šunys dažnai labai saugo savo maistą, būstą ar žaislus ir urzgia ar kanda bet ką, kas bando pasisavinti jų nuosavybę, vis dėlto toks elgesys nėra toleruojamas ir, jeigu matote, kad augintinis dažnai puola jūsų vaiką, būtina imtis atitinkamų priemonių.
Taip pat skaitykite: Šuniukų auklėjimas, Kaip supažindinti šunį su naujagimiu?
