Pamėginkime suprasti, kaip šuo elgiasi visuomenėje tarp panašių į save. Juk šuo žmogaus šeimą priima kaip savą bandą ir bendrauja su bandos nariais sava kalba.
Šuo gauna informaciją iš supančio pasaulio pasitelkdamas jutiminius organus. Viskas – rega, uoslė, lytėjimas ir klausa – yra naudojami šuns bendraujant su į save panašiais. Bendraujant artimai daugiausiai dirba uoslė. Bendraujant per atstumą labiausiai dirba rega ir klausa.
Susiorientuoti „ženkluose“, kuriuos siunčia šuo, labai svarbu. Mokslininkas zoologas E.Bergmanas savo knygoje „Šuns elgesys“ pristato tokią šunų siunčiamų signalų šifruotę.
| Ženklas | Atitinkanti emocija | „Vertimas“ |
| Lojimas | Pats dažniausias signalas daugumos šuų. Išreiškia budrumą, baimę, agresiją, džiaugsmą. | Kuo agresyviau nusiteikęs šuo, tuo žemesnis lojimo tonas; Kuo daugiau baimės jis išreiškia, tuo tonas aukštesnis. |
| Kriokimas | Agresija (jei nėra baimės). Galima pavadinti „išdidumo“ išraiška. | Stipriausiai pasireiškia tada, kai šuo agresyviai nusiteikęs, tačiau pulti dėl visokių priežasčių negali. Kriokimas gali būti „prologu“ agresyviam lojimui. |
| Inkštimas | Nemaloni šuniui situacija. | Ne visose situacijose pavyksta apibrėžti inkštimą, lojimą irНа самом деле не всегда удается разграничить визг, лай иstaugimą. Dažniausiai inkštimas pasireiškia nemalonioje situacijoje (fizinio ar „psichologinio“ pobūdžio). |
| Verksmas | Tai trumpas, stiprus, aukštas garsas, dažniausiai išreiškiantis skausmą arba pasipiktinimą. | Šuo gali verkti kai yra išsigandęs (greičiau net iš „netikėtumo“). Pavyzdžiui, jeigu užminate šuniui ant letenėlės, jis sušaukia. |
| Kaukimas | Kaukimas — kai kurių jausmų išraiška, susijusi su buvimu tam tikroje aplinkoje (šuns arba šuns su žmogumi). | Šuo gali jaustis vienišas ir jausti ilgesį pasilikęs vienas (ypatingai kai šeimininkas išeina iš namų. Šuo gali šaukti jį kaukdamas). Kai kurie šunys kaukia pagal muziką. |
Jeigu jūs atidžiai stebėsite savo šunį, galite gana greitai atskirti jo kalbos „žodžius“. Šunys loja ant svetimo ir pažįstamo žmogaus visiškai skirtingai. Visų pirma, balso tembras yra daug žemesnis.
Ne mažiau svarbi šuns poza. Pavyzdžiui, agresyvi poza – šuo pritūpęs, kailis pasišiaušęs, o dantys atkišti – gali sukelti ir meilumą, ypač jei šuniukas mažas. Tačiau ši poza sustiprina jėgą ir sukelia pranašumo net ir mažam šuneliui. Todėl jeigu mažam šuniukui neuždrausite ant jūsų loti, užaugęs jis ir toliau los, o kartais gali ir įkąsti.
Poza, balsas ir kiti šunų kalbos „žodžiai“ turi vieną tikslą. Jų pagalba šuo apibrėžia savo vietą visuomenėje. Ten, kur susirenka bent du gyvūnai, vienas iš jų būtinai užima vyraujančią poziciją. Tai liečia ir žmones ir šunis, ir santykius tarp žmonių bei šunų. Kasdieniniame gyvenime lyderiavimas tarp kitų asmenų gali neprasitęsti, tačiau tampa aišku, kad santykiai tarp gyvūnų dėl kokių nors priežasčių pasikeitė arba tarp jų vyksta varžybos.
Šunų hierarchinė padėtis priklauso nuo daugybės aplinkybių ir gyvenimiškų situacijų. Kartais padėtis formuojasi priklausomai nuo žiaurių kovų, o kartais be didesnės konkurencijos. Pastovūs susidūrimai tarp suaugusių šunų vyksta retai, jeigu tik šunys nepasižymi ypatingu agresyvumu.
Susitikę du nepažįstami šunys imsis priemonių, panašių į žaidimą. Žaidimas turės ir agresijos elementų, tačiau taip pat bus sunku atskirti, kur yra žaidimo, o kur tikra agresija. Per tokius žaidimus nustatoma hierarchija: vienas iš šunų užims vyraujančią poziciją.
Panašiai pasiskirsto ir šunų santykiai su žmonėmis. Pasiekęs pakankamą amžių, šuo stengsis išsiaiškinti savo padėtį visuomenėje. Jeigu žmogus nesupranta šuns elgesio, jis dažniausiai pralaimi ir nebegali užimti lyderiaujančios pozicijos. Jeigu šeimoje pasikeitė šeimininkas, tai šuo stengsis iš eilės peržiūrėti visus šeimos narius, kad nustatytų savo vietą šalia jų. Šeimininkas gali padėti nustatyti hierarchiją, jeigu uždraus parodyti agresiją kitam žmogui. Jeigu jis skatina agresyvius veiksmus, nukreiptus į kitus šeimos narius, tai jam bus sunkiau tapti savo šuniui lyderiu.
Ugdykite savo šuns charakterį, pasistenkite išmokti suprasti jo nuotaikas ir norus. Išmokykite šunį laikytis jūsų reikalavimų (visada būtina pasakyti komandą), išmokykite jį klausytis ir šuo niekada nebus nesukalbamas.
Taip pat skaitykite: Šunų bendravimas, Šuniški pokalbiai
