Tai individualu kiekvienam gyvūnui ir priklauso nuo šuns dydžio, jo veislės, sveikatos. Maži šunys paprastai gyvena ilgiau. Daugelis mažų veislių atstovų išgyvena net iki 20 metų, o senais juos galima vadinti, tik sulaukus 12-14 metų, tuo tarpu kai stambūs šunys pasensta, sulaukę maždaug 6 metų.
Reikia tapti ypatingai atidžiam, kai jūsų augintinis patenka į taip vadinamą „vidutinį amžių“. Šunims-gigantams – tai 5 metai, dideliems šunims – 7, vidutiniams – 8, o mažiems – 10 metų. Kartais lengva padaryti klaidą, nepastebėti sunkios ligos, palaikius ją senyvo amžiaus padariniu. Rimto susirgimo simptomais galima laikyti svorio netekimą, apetito nebuvimą, padidėjusį troškulį, dažną šlapinimąsi, pasunkėjusį kvėpavimą, šlubavimą, išsekimą, chronišką viduriavimą arba vėmimą, blogą burnos kvapą arba dantenų uždegimą.
Jūsų draugas nesugebės jums papasakoti, kad susirgo. Jus turi įspėti bet kokie lengvai pastebimi seno šuns elgesio pakitimai, pavyzdžiui, nenoras eiti pasivaikščioti, nesąmoningas šlapinimasis, vangumas. Šie nerimastingi požymiai liudija apie augintinio negalavimą.
10 taisyklių, skirtų pagyvenusių šunų augintojams:
- Būtinai du kartus per metus rodykite šunį veterinarui. Pagrindinė kraujo ir šlapimo analizė, atlikta sveikam šuniui, leis sužinoti jo normalią būseną, o to gali prireikti palyginimui, jeigu jis staiga susirgtų. Būtina reguliari šuns apžiūra pas veterinarą: jis patikrins jo širdį ir plaučius, apžiūrės nasrus, akis, ausis ir limfmazgius.
- Kasmet skiepykite šunį. Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad senų šunų skiepyti nereikia, tuo tarpu, kai yra atvirkščiai – suaugę šunys tampa jautresni ligoms ir jiems reikia papildomos apsaugos, kurią vakcina suteikia nusilpusiam imunitetui.
- Niekuomet neatidėkite vizito pas veterinarą, jeigu pastebėsite savo augintinio sveikatos pablogėjimą, ir nelaukite, kol situacija taps dar rimtesnė. Pavyzdžiui, jeigu jūsų šuns dantys pasidengė tamsiai rudomis apnašomis, tai tegul veterinaras jas kuo greičiau nuvalo, kol jos nepradėjo pūti ir skleisti infekciją visam organizmui.
- Be to, šuns dantis būtina reguliariai valyti patiems, tam naudojant specialią pastą, skirtą naminiams gyvūnams, o paskui nuvalyti juos minkštu skudurėliu. Daugeliui šunų patinka pastos skonis ir jie greitai pripranta prie šios procedūros. Apie 85% senų šunų kenčia nuo dantų ir dantenų ligų.
- Dažniau šukuokite šunį. Senus šunis reikia dažniau maudyti ir naudoti specialius šampūnus, kad neatsirastų pleiskanos ir kiti odos susirgimai.
- Šukuodami savo draugą būtinai jį apčiupinėkite, kad patikrintumėte, ar nėra auglių. Taip pat apžiūrėkite odą ir kailį, ausis ir akis. Akies gleivinė, kaip ir sveikos dantenos, turėtų būti rausvos spalvos.
- Augintinio sterilizacija ir kastracija ypatingai apsaugos nuo pieno liaukų ir prostatos auglių. Šias operacijas geriausia atlikti jaunesniam šuniui, bet netgi vyresniame amžiuje jos gali būti veiksmingos kaip apsauginė priemonė.
- Pasistenkite nekeisti namuose įprastų taisyklių, kad senam šuniui nesukeltumėte streso. Jūsų šuo turi gyventi įprastoje šeimai aplinkoje, maitintis sau įprastu maistu, o bet kokie jo gyvenimo pokyčiai turi ateiti palaipsniui. Atsiradus naujam augintiniui būtina daugiau dėmesio skirti ir senam bičiuliui.
- Fiziniai krūviai turi būti riboti – tik keli neilgi pasivaikščiojimai per dieną. Jeigu šuo greitai pavargsta ir po pasivaikščiojimo sunkiai kvėpuoja, pasikonsultuokite su veterinaru.
- Maitinkite seną šunį kokybišku, subalansuotu maistu. Senatvėje šunys neretai priauga papildomo svorio dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, o nutukimas veda prie kitų sveikatos problemų, todėl svarbu laikytis specialių dietų. Maistą geriausiai duoti kelis kartus per dieną ir neduoti nuo stalo, bei skanėstų.
Seniems šunims dažnai pasireiškia tokie susirgimai, kaip vėžys, inkstų, kepenų ir širdies ligos. Jeigu jos yra diagnozuotos ankstyvojoje stadijoje ir pradėtas gydymas, tai galima kelis metus prailginti šuns gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti, kad šuo susirgo?, Šunų ligos
