Sveiką ir švarų šunį reikėtų prausti ne dažniau nei keletą kartų per metus. Jeigu šunį reguliariai iššukuosite, jo kailiukas liks švarus ir nereikės plauti. Esant lauke prastam orui, kai gatvėse yra daug purvo, šunį tenka dažnai prausti. Geriausia prausti šunį tik iš dalies – letenėles, pilvą – švariu šiltu vandeniu, nenaudojant šampūno. Tačiau jeigu šuo purvinas arba skleidžia prastą kvapą, be abejo jį visą reikia išprausti.
Šuns paruošimas maudymui
Šunį pageidautina prausti vakare, kad netektų po maudynių jo išvesti pasivaikščioti.
Visų pirma uždarykite visus langus ir orlaides! Šunys sunkiai atlaiko skersvėjus ir netgi vasarą gali lengvai persišaldyti. Taip pat prisiminkite, kad šuns nepageidautina prausti iki 4 mėnesių amžiaus ir nepraėjus 2 savaitėms po skiepijimo.
Jeigu šuo nepratęs prie vandens procedūrų ir jūs tiksliai nežinote, kaip jis elgsis, kitas pavojus gali ištikti, kai šuo staiga iššoks iš vandens. Atsitinka atvejų, kai šuo panikuodamas susilaužo letenėles, todėl reikėtų apsisaugoti, pavyzdžiui, pririšant senu pavadėliu prie maišytuvo.
Prausiantis reikėtų naudoti specialų šunų šampūną, kraštutiniu atveju – vaikišką. Specialūs šunims skirti šampūnai sukurti taip, kad nesugadintų specialaus apsauginio riebalų sluoksnio, kuriuo padengta šuns oda. Šis riebalinis sluoksnis skiriasi nuo sluoksnio, esančio pas žmones, todėl nerekomenduojama šunų maudymui naudoti žmonėms skirtų šampūnų.
Maudymas
Šunį maudykite šiltu 37-40°С temperatūros vandeniu. Dėl patogumo šampūną galite paskirstyti nedideliame kiekyje vandens. Iš pradžių gerai sušlapinkite suns kailiuką, tada paskleiskite šampūno, švelniais sukamaisiais judesiais išmuilinkite visą šuns kūną. Galvą plaukite galiausiai, įsitikinę, kad šampūnas nepakliuvo į akis ir ausis (ausis geriausia užkišti vatos tamponais). Vėliau kailiuką labai kruopščiai nuplaukite vandeniu, 3-4 kartus, kad neliktų šampūno likučių, kuris gali sukelti odos sudirgimus. Galiausiai nusausinkite rankomis vandens perteklių nuo suns kailio.
Džiovinimas
Po maudynių šunį reikia tik nusausinti rankšluoščiu, bet jokiu būdu netrinti.
Džiovinti galima tik šiltu, tačiau nekarštu plaukų džiovintuvu. Normalus džiovintuvo stiprumas suns kailio džiovinimui – pusė kilovato. Prie plaukų džiovintuvo garso šunį reikia specialiai pratinti, kad nebijotų.
Kol kailis yra drėgnas, palikite šunį ant švaraus paviršiaus arba suvyniokite jį į audeklą ir palikite išdžiūti. Daugelis šunų mėgsta palakstyti po maudymosi. Netrukdykite šuniui, jeigu jis laksto aplink jus po maudynių: tokiu būdu jis šildosi ir džiovina savo kailiuką.
Alternatyvos maudymui
Trumpaplaukių šunų, tokių kaip dobermanų, bokserių, dalmatinų, galima neprausti, o valyti specialiu tirpalu: 1 stalinis šaukštas degtinės, 1 stalinis šaukštas acto vienai stiklinei šilto vandens. Sušlapinkite šiuo tirpalu minkštą skudurą arba kempinę, išgręžkite ir nuvalykite juo šuns kailį. Tokios sudėties tirpalas gerai pašalina purvą ir specifinį kvapą. Vasarą šuns kailį galima valyti pelynų lapais. Vilna nuo jo tampa blizganti, šilkinė. Tik nenaudokite žolės, kuri auga miesto gatvėse, – ji neabejotinai tokia užteršta, kad atneš ne naudos, o žalos.
Žiemą šunį naudinga plauti švariu sniegu. „Sniego vonia“ gerai apsaugo kailį ir teigiamai veikia odą. Įtrinkite šunį sniegu, kad jis prasiskverbtų iki pat odos, leiskite šuniui nusipurtyti ir veskite namo. Jeigu namie šilta, šuns galima nešluostyti.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti šunų ausis?, Šuns kailio priežiūra
