Dėl šunų mitybos taisyklių specialistai neturi vieningos nuomonės.Viena nuomonė kilo iš to, jog šunų dantys ir virškinamasis traktas priklauso mėsiniam maitinimosi tipui. Dėl to šunys visada buvo ir tebėra mėsėdžiai gyvūnai. Kiti teigia, jog per tūkstančius metų šunų mitybos įpročiai dėl priklausymo nuo šeimininko pasikeitė ir dabar jų raciono pagrindinę dalį sudaro angliavandeniai.
Vis dėlto šeimininkai rūpinasi ne vien savo augintinio mityba, kuri reikalinga jo gyvybinių funkcijų palaikymui, bet ir gera savijauta, gyvenimo džiaugsmu ir pasitenkinimu.
Pagrindiniai šėrimo principai
Fiziologai vieningai teigia, kad norint užtikrinti gerą šunų ir kitų gyvūnų savijautą, jiems būtini baltymai, angliavandeniai, riebalai, mineralai ir kai kurie vitaminai. Svarbu, kad dalis baltymų būtų gyvulinės kilmės. Juose gausu aminorūgščių, kurios aprūpina raumenis ir kitus audinius energija. Daugiausia aminorūgščių turi žuvis, pienas, kiaušiniai, kepenys, inkstai ir mėsa.
Specialistų nuomone, baltymų kiekis šunų maitinimosi racione turėtų sudaryti 25-50 % jų maisto svorio. Jauniems šuniukams, sukergtoms ir žindančioms kalėms baltymų reikia kur kas daugiau. Mėsa gali būti žalia, virta, bet ne kepta. Šunys paprastai nemėgsta kiaulienos. Pavojinga duoti vištienos: lengvai perkandami kaulai tampa ploni ir aštrūs. Konservuota bei virta žuvis, iš kurios pašalinti kaulai, – puikus proteinų šaltinis. Šunelius prie mėsos galima pratinti nuo trijų savaičių laiko. Pradėti reikėtų nuo vieno arbatinio šaukštelio mėsos faršo per dieną. Vidutinio sudėjimo veislių šunims, sulaukusiems šešių savaičių, kai baigiamas žindymas pienu, šį kiekį galima padidinti iki vieno-dviejų stalinių šaukštų.
Angliavandenių gausus racionas svarbus dėl to, kad angliavandeniai yra pigus energijos šaltinis. Be to, kai kurie angliavandeniai būtini riebalų pasisavinimui. Virtos bulvės, virti ryžiai ir kitos kruopos plačiai naudojami šeriant šunis. Tačiau šunų skrandis sunkiai virškina žalius produktus, turinčius krakmolo.
Šunų mitybos racioną turi sudaryti daug daugiau riebalų, nei žmogaus. Kai kurie specialistai rekomenduoja iš 15 % riebalų sudarytą racioną. Tačiau gali būti ir 40 %. Šunys labiau nei žmonės mėgsta druską, todėl pasūdyti reikia beveik visą jų ėdamą maistą. Galiausiai, augintiniui visada turi būti padėtas dubuo su švariu vandeniu, iš kurio jis galėtų gerti kada ir kiek nori.
Racioną reikėtų pastoviai gausinti sukergtoms kalėms, kurį turi sudaryti 65-75 % gyvulinės kilmės produktų. Papildomas maitinimas reikalingas ir žindymo laikotarpiu. Nėštumo ir žindymo periodu kalė išnaudoja daug gyvybinės energijos, todėl turi gauti dvigubai daugiau maistingųjų medžiagų nei įprastai.
Geriausias šuniukų atjunkymo nuo motinos pieno būdas – maitinimas karvės pienu. Iškart po atjunkymo šuniukus reikia maitinti penkis-šešis kartus per dieną, palaipsniui mažinant iki dviejų kartų, kol sueis vieneri metai. Taip pat siūloma į šuniukų racioną įtraukti nedidelį kiekį žuvų taukų, ypatingai žiemą.
Trumpai apie šėrimo taisykles
Nepermaitinkite šuns, bet ir nelaikykite jo alkano. Persivalgymas jiems sukelia tingulį ir gali tapti susirgimų ar impotencijos priežastimi. Ne visai sotus augintinis jaus nepasitenkinimą, nuolatinį nerimą ir tai gali sukelti ligas. Visgi persivalgymas blogiau nei alkis.
Šunelis turi augti ne per greitai, o po truputį priaugdamas svorio. Dėl to palikite jį šiek tiek alkaną. Šerkite jį dažnai, bet po truputį. Neduokite labai karšto ar labai šalto, kepto maisto. Venkite duoti saldumynų.
Didelis šuns apetitas nėra jo alkio požymis. Šunys dažnai persiėda, jei jiems tai leidžiama. Taip pat jie atsisako ėsti naudingą maistą, prie kurio skonio nėra pripratę. Jei taip nutinka, galima vieną kitą dieną nešerti, kol šuo pripras prie naudingo maisto.
Šuns dubenėliai turi būti visiškai švarūs.
Maitinkite šunį nustatytu laiku. Nešerkite per dideliais gabalėliais.
Jei normaliai šeriant jūsų augintiniui krenta svoris, patikrinkite, ar neturi kirmėlių. Nemaitinkite šuns prieš išvedant į lauką arba iškart po to. Pusės valandos poilsis prieš ir po pasivaikščiojimo padeda geriau virškinti.
Taip pat skaitykite: Apetito dingimas šuniui, Kaip suprasti, kad šuo susirgo?
