Šunų viešbutis

Apetito dingimas katei ar šuniui. Atsisakymas ėsti.

Pasirodo, atsisakymas valgyti, kitaip tariant – terminas anoreksija, taikomas ne tik mados pasauliui ir merginoms, kurios suserga liguistu noru sulieknėti. Gyvūnai irgi kenčia nuo šios ligos.

Anoreksija – tai alkio jausmo dingimas. Dingsta domėjimasis maistu ir gyvūnas jo atsisako. Dažniausiai toks elgesys yra sukeltas kokios nors ligos.

Yra skiriama pirminė, antrinė ir pseudo anoreksija.

Pirminės ir antrinės anoreksijos priežastys:

  1. Fiziologinės. Dažniausiai dėl infekcinių ligų, kvėpavimo takų ar virškinimo trakto susirgimų.
  2. Elgesio problemos. Augintinis bando atkreipti šeimininko dėmesį. Pavyzdžiui, nori, kad jį maitintų tik iš rankų ar tik mėsa.
  3. Emocinės. Gyvūnas nerimsta, kai dažnai yra paliekamas vienas namuose. Arba nerimas atsiranda persikėlus gyventi į kitą vietą, mirus ar išėjus vienam iš šeimos narių.
  4. Priešgyniavimas. Šeimininkas per daug įkyriai bando priversti augintinį ėsti, taip sukeldamas pasibjaurėjimą maistu.

Pseudo anoreksija pasireiškia tiems gyvūnams, kurie dėl ligos negali sugriebti, sukramtyti ar praryti maisto. Tokie gyvūnai dažniausiai jaučia stiprų alkio jausmą, bet paėsti negali.

Ką daryti?

  1. Pirmiausia reikia pašalinti pseudo anoreksijos galimybę. Tam reikėtų pasiūlyti gyvūnui maistą ir stebėti, kaip jis elgiasi. Ar domisi maistu? Ar gali jį sugriebti ir sukramtyti? Ar atsiranda skausmo požymiai? Tuomet reikėtų gerai apžiūrėti burną.
  2. Reikėtų parodyti augintinį veterinarui. Reikia nustatyti, ar anoreksija susijusi su kokiu nors susirgimu ar su emociniu nerimu. Be veterinarinės peržiūros gali prireikti klinikinės ir biocheminės kraujo analizės, paprastos šlapimo analizės, rentgenu ištirti krūtinę ar atlikti ultragarsinį pilvo ertmės tyrimą.

Nuo kitų išsekimo formų anoreksija skiriasi tuo, kad tai yra ligos proceso rezultatas.

Pirminėje ligos stadijoje, šalia pagrindinio susirgimo, sukėlusio anoreksiją, gydymo, į gyvūno organizmą dirbtiniu būdu reikėtų suleisti baltyminio maisto. Skystas maistas suleidžiamas pro burną specialiu zondu. Šis būdas yra vienas paprasčiausių, o ir maistingos medžiagos gana greitai užpildo gyvūno skrandį.

Taigi, atsisakymas ėsti – tai ženklas, kad gyvūnas rimtai susirgo. Išnagrinėkime šios būsenos fiziologines priežastis, t. y. ligas, papunkčiui. Beje, šios priežastys skirtingo amžiaus gyvūnams skiriasi.

  1. Virusinė infekcija (dažniausiai nuo jos nukenčia 2-6 mėnesių katės): pirmasis susirgimo požymis yra sumažėjęs aktyvumas ir atsisakymas ėsti. Taip pat kūno temperatūros padidėjimas.
  2. Virškinimo trakto uždegiminis procesas sukelia skausmus, įskaitant skausmus burnos ertmėje (gingivitas, parodontozė, gastroenterokolitas, hepato pankreatitas).
  3. Svetimkūnis, patekęs į virškinimo traktą. Kartu su atsisakymu ėsti atsiras ir vėmimas, netgi po to, kai gyvūnas tiesiog atsigėrė vandens; taip pat vienas iš simptomų yra užkietėję viduriai, nors dalinis žarnyno praėjimas gali būti.
  4. Inkstų nepakankamumas (formuojasi vyresnio amžiaus grupių gyvūnams). Jis atsiranda todėl, kad inkstai pilnai nesusidoroja su savo funkcija. Baltymų skilimo proceso produktai dalinai pašalinami per virškinimo traktą, tuo metu iš gyvūno burnos jaučiamas ureminis kvapas, vizualizuojamos burnos ertmėje esančios opos, augintinis kenčia nuo vėmimo.
  5. Onkologiniai susirgimai (labiau pažeidžiami vyresnio amžiaus gyvūnai). Atsisakymas ėsti susijęs su bendra organizmo intoksikacija, to organo, kuriame yra navikas, susirgimu.
  6. Vidinis kraujavimas. Pavyzdžiui, nukritus iš aukštai, po kelių eismo įvykio ar smūgio. Tokią būseną apibūdina pilvo ertmės padidėjimas, gleivinių anemija (blyškumas).
  7. Uždegiminis procesas bet kuriame kitame organe ar audinyje (urocistitas, pūliniai ir t. t.). Tai sukelia gyvūnui diskomfortą ir skausmus, todėl apetitas ir bendras judrumas paprastai sumažėja.

Bet kuri iš išvardintų būsenų reikalauja pilnos ir veiksmingos gydytojo apžiūros. Jeigu pastebite, jog jūsų augintinis atsisako valgio, neatidėliokite vizito pas veterinarą. Laiku suteikta profesionali veterinarinė pagalba padės gyvūnui greičiau atsigauti po ligos ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms.

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip šerti šunis, Kačių ligos

Leave a Reply