Šunų viešbutis

Šunų piroplazmozė (babeziozė)

Piroplazmozė – tai pavojingas šunų susirgimas, kurį perneša iksodinės erkės. Įkandus erkei, piroplazma kartu su erkės seilėmis patenka į šuns kraują.

Kada šuo gali susirgti piroplazmoze?

Susirgimas turi ryškiai apibrėžtą sezoninį charakterį: šiltasis metų laikas (pavasaris-vasara). Didžiausia grėsmė susirgti pasireiškia gegužę-berželį ir rugpjūtį-rugsėjį. Tačiau bendrai susirgimas gali pasirodyti nuo balandžio iki spalio pabaigos.

Kuo pavojinga piroplazmozė?

Piroplazma parazituoja eritrocituose (kraujo kūneliuose, kurie atlieka deguonies pernešimo funkciją) ir juos naikina. Didelio eritrocitų kiekio suirimas ir didelio hemoglobino kiekio išskyrimas sąlygoja tai, jog vidiniai organai (kepenys, blužnis, inkstai) nebesugeba jo greitai ir visiškai utilizuoti ir todėl susidaro didelis toksiškų hemoglobino irimo produktų (tiesioginis bilirubinas) kiekis. Reikia pažymėti, kad suirimas įvyksta labai greitai ir vos per kelias paras gali sukelti sunkią šuns sveikatos būklę.

Kokie piroplazmozės simptomai pasireiškia šunims?

Inkubacinis šunų piroplazmozės periodas trunka maždaug 5-7 paras. Piroplazmozės eiga skirstoma į žaibinę ir lėtinę. Pasireiškus žaibinei piroplazmozei, kūno temperatūra pakyla iki 41-42 ˚C ir lieka tokia 2-3 dienas. Tuo metu šuo būna apatiškas, atsisako maisto, sunkiai ir dažnai kvėpuoja. Burnos ir akių gleivinės iš pradžių parausta, o vėliau tampa anemiškos su gelsvu atspalviu.

Šuns pulsas silpnas, kvėpavimas padažnėjęs ir sunkus. 2-5 ligos parą pasireiškia hemoglobinurija, t. y. šlapimas tampa raudonos ar kavos spalvos. Gyvūnas sunkiai juda, gali pasireikšti parezė arba užpakalinių galūnių paralyžius. Tokia susirgimo eigos forma trunka 3-7 paras ir baigiasi mirtimi.

Lėtine ligos forma serga šunys, turintys stiprų imunitetą. Kūno temperatūra pakyla iki 40-41 ˚C tik pirmomis susirgimo dienomis, o vėliau sumažėja iki normalios. Šuo vangus, greitai pavargsta, apetitas sumažėjęs. Charakteringi požymiai – anemija ir stiprus išsekimas.

Šunys, kurie perserga piroplazmoze, įgauna 1-2 metų imunitetą.

Piroplazmozės diagnozė nustatoma klinikinių požymių, epizootologinių duomenų (ant šuns odos prisisiurbusių erkių radimas) pagrindu. Lemiamą reikšmę turi kraujo tepinių mikroskopija. Bet piroplazmos nebuvimas kraujo tepiniuose nėra garantija, jog nesergama piroplazmoze. Tokiais atvejais sustabdant diagnozę remiamasi gyvūno ligos tėkme, anamnezės duomenimis ir kitų laboratorinių tyrimų rezultatais (šlapimo analizė, kraujo biochemija, bendra kraujo analizė).

Kaip gydyti piroplazmozę?

Piroplazmozės gydymas vyksta dviem kryptimis: sukėlėjo panaikinimas ir intoksikacijos nutraukimas, bei bendros organizmo būsenos palaikymas.

Naikinant sukėlėją naudojami organinių dažiklių grupės preparatai (berenilas, azidinas, metileno mėlis). Bendra visų šių preparatų savybė yra jų toksiškumas ne tik sukėlėjo, bet ir paties gyvūno atžvilgiu.

Tam, kad būtų nutraukta intoksikacija ir palaikoma bendra organizmo būsena naudojamas didelis gydomųjų metodų kiekis: druskų tirpalai, vitaminai, širdies preparatai ir t. t. Gydymo apimtis ir ilgis priklauso nuo šuns būsenos. Sunkiais atvejais gali prireikti lašelinės ir netgi kraujo perpylimo.

Kaip išvengti susirgimo piroplazmoze?

Įdėmiai stebėkite gyvūną. Jei be priežasties pasireiškia apsnūdimas ir silpnumas, tuo labiau, progresuojantis, matomų gleivinių ir akių baltymų pageltonavimas, šlapimo spalvos pasikeitimas į tamsią ar raudonai-rudą, tučtuojau parodykite šunį veterinarui! Kuo greičiau gyvūnui bus suteikta pagalba, tuo geresnis bus rezultatas.

Piroplazmozės profilaktikai būtina nuolatos po pasivaikščiojimo apžiūrinėti šunį. Erkės dažniausia prisisiurbia galvos, kaklo, krūtinės, kirkšnies srityse. Pageidautina apžiūrėti gyvūną du kartus su 1-1,5 val. intervalu. Radę erkę būtinai nuimkite ją nuo šuns.

Nuimti erkę nuo šuns galima rankomis arba pincetu štai tokiu būdu: paimkite erkę už galvutės ir, sukdami, atsargiai traukite aukštyn.


Taip pat gali padėti akaricidinės priemonės, kurios būna antkaklių, purškiklių ir lašų, lašinamų ant keteros, pavidalu. Šių priemonių naudojimo esmė yra ta, jog erkė neįsisiurbia į odą iš karto, o ropoja per ją dar keletą valandų. Priemonė persiskirsto per odą ir plaukus nesusigerdama į kraują. Kontaktuodama su „užnuodytais“ plaukais ir oda erkė žūsta. Deja, šios priemonės nesuteikia 100% apsaugos nuo erkių. Jų efektyvumas priklauso nuo to, kiek laiko praėjo po preparato panaudojimo.

Taip pat skaitykite: Sezoninės problemos, Šunų ligos

Leave a Reply