Egzistuoja daugybė įrodymų, jog gyvūnai sugeba nuspėti gamtos kataklizmus.
Todėl japonų gydytojas, statinės analizės specialistas Kinosis Sanimura, kelerius metus tyrinėjo ryškaus šunų įkandimų augimo ir nusiskundimų dėl šių gyvūnų ryšį prieš prasidedant ir jau pasibaigus žemės drebėjimui.
Mokslininkas patikrino 12 sveikatos apsaugos centrų, esančių rytinėse Japonijos dalyse, kurios nukentėjo nuo Kobės žemės drebėjimo, įvykusio 1995 metais, įrašus. Tada nuo 7,2 balų stiprumo žemės drebėjimo žuvo 6 tūkst. žmonių. Nusiskundimai dėl šunų įkandimų ir neįprasto gyvūnų elgesio požymiai per 2 mėnesius nuo žemės drebėjimo išaugo 18% ir taip pat liko to paties aukšto lygio dar 2 mėnesius po žemės drebėjimo.
Izraelio mokslininkas Jagodinas pabandė nustatyti matematinį ryšį tarp gyvūnų „nerimo lygio“ ir lokalizacijos vietos, laiko ir žemės drebėjimo stiprumo. Tam jis atliko penkių mėnesių eksperimentą, kuriame „naudojo du šunis, pas kuriuos buvo pastebėtas sugebėjimas girdėti besiartinantį žemės drebėjimą“.
Eksperimente taip pat dalyvavo akvariumo žuvytės ir jūrų vėžys. Patikrinimui buvo naudojami Izraelio ir Viduržemio jūros baseino seismologijos instituto tyrimų rezultatai.
Tyrimai parodė, kad iš 19 žemės drebėjimų atvejų 15-oje „šunys tiksliai perspėja apie žemės drebėjimą“. Dviem atvejais „šunų signalai“ buvo klaidingi, o žuvys ir vėžys „rodė signalus savo ramumu“. Žuvys prieš žemės drebėjimą tai sustingdavo, tai, be jokios aiškios priežasties, imdavo greitai plaukioti po akvariumą, netgi besistengdamos iš jo iššokti. Tai pasireikšdavo tiktai prieš 4,5 balų stiprumo žemės drebėjimus 500 km spinduliu.
Šunų elgesį prieš žemės drebėjimą mokslininkas klasifikavo šitokiu būdu: „1. Šuo ramus ir neparodo jokio susijaudinimo, nesimato išgąsčio. 2. Šuo pradeda kažko įsiklausyti, iš pradžių juda ausys, bet nenustato krypties ir šuo dėl to nerimauja. Paskui ausys atsistoja arba pasikelia – nusileidžia, bet jau jaučiasi, kad jis konkrečiai klausosi „neaišku, ko“. Šuo guli sfinkso poza, jis įsitempęs. 3. Šuo išsigandęs. Jis arba bando pasislėpti po baldais, arba prašosi ant rankų. Jeigu jį varo šalin, gali „pridaryti krūvelę“, kad kas nors atkreiptų į jį dėmesį. Šuo išsigandęs ir tempia žmones prie durų, stengiasi pakelti iš lovos.“
Savo tyrimo metu mokslininkas padarė išvadą, kad gauta „formulinė priklausomybė leidžia pagal gyvūnų elgesį ir apskaičiavimus“ prognozuoti daugiau, nei 4-ių balų stiprumo žemės drebėjimus likus 2 valandoms iki jų pradžios ir turinčius epicentrą ne didesnį, kaip 2000 km atstumu nuo tyrimo vietos. Koreliacijos koeficientas yra 0,97, o patikimumas 95%.
Taip pat skaitykite: Šuniški pokalbiai, Kas yra šuo
