Dar pareitame amžiuje tam, kad greitai aptiktų žmogų po storiausiu sniegu, aukštai kalnuose esančio Saint Bernardo vienuolyno vienuoliai naudodavo stambius šunis, kuriuos vėliau pavadino senbernarais. Kai praėjimuose prasidėdavo pūga, gyvūnams ant kaklo pririšdavo nedideles romo statinaites ir siųsdavo ieškoti žmonių. Užuodę po sniegu žmogų, šunys galingomis letenomis jį atkasdavo, atgaivindavo ir lėkdavo atgal pas žmones ieškoti pagalbos.
Paaiškėjo, kad nėra geresnio „prietaiso“, nei šuns nosis. Visose Alpių šalyse šuo-gelbėtojas yra atitinkamos kalnų tarnybos narys. Senbernarai dabar naudojami retai. Juos pakeitė belgų aviganiai. Prancūzų kalnų žandarų nuomone jie yra labiausiai tinkami tarnybai kalnuose.
Jaunas pusantro-dviejų metų amžiaus patinėlis yra ruošiamas specialiuose kursuose dvi-tris savaites. Visos treniruotės yra sukurtos žaidimo principu. Vedlys užsiima su šunimi ne mažiau, kaip dvi valandas tris-keturis kartus per savaitę. Palaipsniui šuo išmoksta rasti žmogų vis gilesnėse vietose. Tam įtakos turi ir vedlio patirtis. Kad sumažintų paieškos laiką vedlys, žinodamas, kaip gamtoje sniegas padengia kliūtis ir naudodamasis savo intuicija, siunčia šunį į tas vietas, kur tikriausiai gali būti žmogus.
Dirbti tenka greitai – juk laikas skaičiuojamas minutėmis. Kvalifikuotas šuo užjaučia žmogaus ir jo daiktų kvapą po dvimetriniu sniego sluoksniu. Be šuns šansai aptikti žmogų gyvą staigiai krenta: juk tam, kad būtų „iššukuotas“ 100 x 100 metrų kvadratas, šuniui prireikia tik 12 minučių, tuo tarpu kai dvidešimt gelbėtojų zonduoja tą patį plotą 4 valandas. Ieškant atviroje vietovėje šuo randa žmogų, esantį kelių šimtų metrų atstumu nuo gelbėtojo.
Po pragaištingų žemės drebėjimų Meksike ir Spitake, Kobėje ir Neftegorske šunys tarnauja ne tik kalnuose, bet taip pat padeda šluoti pastatų griūtis, kurios kyla esant ekstremalioms situacijoms. Čia žmonėms padeda įvairių veislių šunys.
Šiandien pirmąją vietą pagal paruoštų ir atestuotų šunų skaičių užima Šveicarija. Čia jų daugiau, nei 100. Ir pirmoje vietoje yra dratharai. Nors yra ir aviganių, ir spanielių, ir rotveilerių. Labiausiai pageidaujamos būna tos veislės, kurios gerai perneša esamos vietovės, arba tos vietovės, kurioje dirbs šuo, klimatą. Kol kas dar nėra sukurta skalė, pagal kurią galima būtų vertinti šunų veisles pagal sugebėjimą ieškoti nukentėjusiuosius. Pagrindinėmis uždaviniams atlikti reikalingoms savybėms yra priskiriamos valdymas, fizinė sveikata (būtina, kai reikia įveikti kliūtis), uoslė.
Šuo turi ne tik rasti, bet ir parodyti vedliui dominantį objektą. Tam tikslui specialių treniruočių pagalba į šuns darbą įtraukiami nauji elementai: jis turi mokėti nustatyti necharakteringą šiai vietovei objektą ir mokėti pagal jį nustatyti jo savininką. Kai jis ras žmogų, tai turi atitinkamai sustoti ir duoti balsą. Žmonės kaip galėdami stengiasi rūpintis savo keturkojais pagalbininkais. Nors nedidelio svorio šunys mažiau susižeidžia letenas į betono ir stiklo nuolaužas, bet beveik visiems jiems dirbant ant letenų yra užmaunamos specialios kojinės iš kevlaro (ši medžiaga yra naudojama gaminant minkštas neperšaunamas liemenes).
Sunku pasakyti, kas padeda šuniui surasti žmogų. Rusų spanielius Lenia ir škotų seteris Lesė iš Centrinio aeromobilių gelbėtojų būrio, dirbusio Neftegorsko žemės drebėjimo vietoje, surado apie 35 gyvus žmones. Tai buvo jų pirmasis rimtas darbas. Jiems nesutrukdė nei amoniako, nei benzino kvapai. Aštuonios valandos per dieną neperstojamos paieškos. Trumpam sustojant dėl per didelio nuovargio karštomis valandomis, vėliau jie atidirbdavo tas valandas naktimis. Iš pradžių tam, kad būtų patikrinta paieškos kokybė, juos versdavo pakartotinai praeidinėti tas pačias vietas ir, įsitikinę, kad šunys rodo tas pačias nukentėjusiųjų aptikimo vietas, patikėjo jiems savarankiškas paieškas.
Antrąją-trečiąją dieną juos jau galima buvo laikyti veteranais. Šunys aptikdavo žmones netgi 9 metrų gylyje ir atrodė, kad jie jau suprato, kokia tragedija čia vyksta.
1 metų ir 3 mėnesių amžiaus Lenia, mažas rusų spanielius, per kelias dienas atliko darbą, kurį netektų atlikti daugeliui gelbėtojų per visą gyvenimą – jis gražino gyvybę 18-ai žmonių. O ir prieš geriausius šunis pačios seniausios ir stambiausios tarnybos pasaulyje – šveicariškosios – jis gali didžiuotis savo praktine patirtimi.
Taip pat skaitykite: Šunys nuspėja žemės drebėjimus, Lyderiavimas šunų gaujoje
