Šunų nėštumas — tai labai svarbus metas jų šeimininkų gyvenime. Būtent šiuo periodu mūsų mylimiems augintiniams reikia daug daugiau dėmesio, nei įprastai. Kai kurie žmonės mano, jog gyvūnų nėštumas nereikalauja kokios nors ypatingos priežiūros iš šeimininkų pusės. Tokių žmonių nuomone, gyvūno nėštumas — tai absoliučiai įprastas gamtos procesas. Atrodo, jog šuo su viskuo susidoros savarankiškai, juk šią procedūrą sumanė gamta ir mūsų įsikišimas absoliučiai nereikalingas, bet viskas nėra visiškai taip.
Nėštumo metu imunitetas ir visas šuns organizmas yra stresinės būklės. Vaisiaus formavimas reikalauja iš motinos organizmo ženklios jėgų mobilizacijos, nes nėštumo metu vaisiaus skeleto formavimas vyksta naudojant jos organizmo resursus. Dėl to vaisiaus vystymo periodu šuneliams gali paaštrėti chroniški susirgimai (urocistitas, gastroenterokolitas ir kt.) ir atsiras naujos sveikatos problemos. Ryškius pakitimus nėštumo metu perneša širdies-kraujotakos sistema, keičiasi kraujo rodikliai. Diafragma pasistumia į priekį, padidėja kvėpavimo organų apkrova, kvėpavimas tampa dažnas ir gilus, smarkiai padidėja dujų kaita plaučiuose. Didesnė apkrova tenka taip pat ir kepenims bei inkstams, kurie šalina kenksmingus metabolinius produktus ne tik iš motinos organizmo, bet ir iš vaisių organizmo.
Pasiruošimas gimdymui
Pats tinkamiausias kergimo amžius yra 2-2,5 metų. Pasiruošimas veistis prasideda nuo veterinaro apžiūros, kuris paims kraujo, šlapimo ir kt. mėginėlius, kad būtų užtikrinta, jog šuo neserga inkstų, kepenų ir kitų vidaus organų ligomis, neturi anemijos ir chroniškų uždegiminių procesų.
Prieš rujos pradžią būtina atlikti dehelmintizaciją ir pašalinti blusas, bei visus galimus infekcijų, tokių, kaip ausų, dantenų, perianalinių liaukų uždegimas, šaltinius. Gyvūnui turi būti atlikti visi profilaktiniai skiepai.
Paprastai šunis kergia 10-14 dieną, o po paros galima pakartoti, atlikti taip vadinamą kontrolinį kergimą. Kergimo datą būtina atsiminti todėl, kad ji leidžia nustatyti nėštumo laikotarpį ir gimdymo pradžią.
Laikotarpiai, stadijos ir nėštumo požymiai
Normaliai vykstantis nėštumas paprastai trunka 61-66 dienas, nors, priklausomai nuo veislės, galimi nežymūs 2-3 dienų nukrypimai tiek į mažesnio laikotarpio pusę, tiek ir į didesnio.
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sudėtinga pastebėti kokius nors augintinio būsenos pakitimus. Kai kuriais atvejais 2-3 savaitę gali būti pastebima apatija ir mieguistumas.
Pirmajam mėnesiui einat į pabaigą (25-30 diena) oda prie pieno liaukų išbrinksta ir liaukos tampa aiškiai matomos, o šunų, kurių oda šviesi, jos atrodo labai ryškiai — rožinės; aiškiai matomas pilvo padidėjimas už šonkaulių. Tačiau taip būna ne visada.
Diagnozuoti nėštumą ultragarso pagalba galima nuo 21-24-os dienos (trys savaitės). Ultragarso aparato ekrane aiškiai vizualizuojami amniono burbuliukai su embrionais viduje. Kad būtų galima nustatyti vaisių gyvybingumą, tyrimą ultragarsu geriausia atlikti vėlesniu gimdymo laikotarpiu. Ankstyvuoju laikotarpiu diagnozuoti nėštumą galima laboratorinių tyrimų pagalba — kompleksinis kraujo serumo tyrimas siekiant nustatyti hormono relaksino kiekį.
Antrasis mėnuo (29-61 diena). Nėštumo požymiai pasidaro akivaizdūs. Pieno liaukos stipriai padidėja. Paprastai pienas atsiranda 7-10 dienų iki gimdymo, bet pas kalytes, kurios gimdo pirmąjį kartą, pienas gali susidaryti kelios valandos iki gimdymo arba jo metu, o štai pas tas, kurios atsiveda šunyčius jau ne pirmą kartą, laktozė gali prasidėti nuo 40-os dienos. Likus trims savaitėms iki gimdymo augintinės svoris pradeda ryškiai didėti.
Tarp 38-45 dienos (6-7 savaitė) identifikuojasi embrionų kaukolės kaulai ir šonkauliai, galima pajausti atskirus vaisius gimdoje.
Maitinimas nėštumo metu
Pirmoje nėštumo laikotarpio pusėje nėra specifinių raciono reikalavimų, tik kad jis būtų pilnai subalansuotas, pridedant vitaminų ir mineralų papildus. Jeigu šuns racionas yra sudarytas iš sauso ėdalo — pereikite prie maisto, skirto nėščioms ir maitinančioms kalytėms, papildomai pridėkite folio rūgšties ir to visiškai pakaks, kad aprūpintumėte ją visomis maistinėmis medžiagomis. Jeigu jūsų mylima šunytė maitinasi natūraliais produktais, tai racioną būtina papildyti vitamininiais ir mineraliniais kompleksais, nes vitaminų poreikis tuo metu išauga 2-2,5 karto. Geriausiai tiks vitamininiai-mineraliniai kompleksai, skirti nėščioms ir žindančioms kalėms.
Antroje nėštumo pusėje besilaukiančio šuns gimda smarkiai padidėja, kas neleidžia augintinei suvartoti ankstesnį maisto kiekį per vieną maitinimą ir pilnai užpildyti skrandį. Šiuo laikotarpiu reikėtų ne tik padidinti maitinimo kaloringumą ir naudingumą, bet ir padidinti jo fragmentaciją, t.y., maitinti ją reikia 3 kartus per dieną, o likus 2 savaitėms iki gimdymo – 4 kartus, bet mažesnėmis porcijomis.
Pasivaikščiojimai ir gyvenimo būdas
Pasistenkite nejaudinti savo „mergaitės“ be priežasties, šiuo periodu nereikėtų jos ilgai vežioti mašina, vaikščioti su ja į svečius. Jokiu būdu neleiskite augintinei šokinėti iš aukštai. Kelti „mamytę“ reikia atsargiai ir lėtai, palaikant kūną iš apačios ir prispaudžiant prie savęs. Tačiau turi būti laikomasi neilgų pasivaikščiojimų ir įprastos higienos, kurie turi būti trumpi ir gailestingi (pagal augintinės būklę).
Besilaukiančio šuns higiena
Higieninė šuns priežiūra susideda iš kasdieninės augintinio apžiūros, kailio valymo, odos stebėjimo. Antroje nėštumo pusėje pas besilaukiančią kalytę galima pastebėti gleivines išskyras iš burnos ertmės, kurias ji dažniausiai nusilaižo, bet jeigu ji to nedaro savarankiškai, rekomenduojama išskyras praplauti švariu vandeniu. Tačiau, likus dviems savaitėms iki gimdymo, gyvūno plauti jau nereikėtų.
Jeigu jūsų mylima augintinė nebuvo dehelmintizuota iki kergimo, tai dabar šį procesą teks atidėti dviems savaitėms po gimdymo. Netgi pasiruošimo kergimui metu venkite medikamentinių preparatų naudojimo, o besiruošiančiam gimdyti šuniui juos skiria tikrai gydytojas kraštutinio būtinumo atveju. Neleiskite šuniui bendrauti su benamiais gyvūnais.
Tam momentui, kai Jūsų šuo turės atsivesti šunelių, būtina iš anksto paruošti patogią, ramią ir šiltą vietą, kurioje nebūtų skersvėjo ir kurią būtų patogu pasiekti. Jūsų augintinė turi priprasti ir „sukurti jame lizdelį“. Šunelių atsivedimui šuo pradeda ruoštis, likus parai: ji atsiskiria nuo kitų, ieško sau vietos, ją kasa ir dažnai netgi atsisako mėgstamo maisto.
Pageidautina, kad gimdymo metu šalia būtų veterinaras ir būtinumo atveju galėtų imtis neatidėliotinų priemonių.
Taip pat skaitykite: Šuniukų auklėjimas, Kaip atpratinti šuniuką kandžiotis?
