Medicinine prasme alergija – tai aštri gyvūno (taip pat ir žmogaus) imuninės sistemos reakcija kokiai nors medžiagai. Kitais žodžiais tariant, toms medžiagoms, kurios įprastiems gyvūnams iš organizmo būna pašalinamos, o alergija sergantiems sukelia įvairius uždegiminius procesus. Alergijos dažniausiai būna paveldimos.
Yra žinoma, kad alergijos būna griežtai specifinės, t. y., jos kyla tik tam tikrai medžiagai. Be to, paprastai šios medžiagos, patekusios į organizmą, kiekis neturi ypatingos reikšmės. Pavyzdžiui, tam, kad prasidėtų maistinė alerginė reakcija, pakanka mažyčio gabalėlio, sveriančio vos kelis gramus.
Kokiomis alergijomis serga šunys?
Šunims pasireiškia keli alergijos tipai:
- blusų seilėms,
- išorinės aplinkos medžiagoms,
- maistinė alergija.
Pati dažniausia alergija – tai reakcija blusų seilėms. Be to, tuo metu pačių parazitų ant gyvūno gali ir nebūti, o įkandimas buvo atsitiktinis ir įvyko išėjus pasivaikščioti parke. Tačiau tik vienas vienintelis įkandimas gali sukelti alerginę reakciją.
Retesnė yra maistinė alergija. Tam, kad išsivystytų tokia alergija, organizmui reikia šiek tiek laiko, todėl nereikia manyti, kad maistinė alergija atsiranda naujiems produktams, – tai, kad nauji produktai sukels kokią nors reakciją, mažiausiai tikėtina, todėl jie naudojami diagnostikai. Taip pat svarbu pažymėti, kad kiekvieno organizmo alergija griežtai individuali: vienam ji – jautienai, kitam – žuviai.
Antra pagal paplitimą yra reakcija, pasireiškianti išorinės aplinkos medžiagoms (atopinis dermatitas). Medžiagos, ją sukeliančios, gali būti pačiomis įvairiausiomis – žiedadulkės, naminės dulkės, pelėsis. Vidutinis gyvūno amžius, kai jam gali kilti ši alergija, sudaro nuo 10 mėnesių iki 3 metų. Šios formos alergija, tikriausiai, yra pati sunkiausia: gyvūno neįmanoma visiškai apsaugoti nuo išorinės aplinkos, todėl išeina, kad tokia alergija reikalauja gydymo visą gyvenimą. Be to, visiškai išgydyti alergijos neįmanoma, bet galima parinkti tokį gydymą, kad gyvūno gyvenimas būtų kuo komfortiškesnis.
Alergijos požymiai
Alergijos nėra nustatomos pagal išorinius požymius. To priežastis – tai vienodi išoriniai pasireiškimai, tokie, kaip kasymasis, paraudimas, nukasytos vietos. Vienintele užuomina gali būti antriniai požymiai: blusinė alergija charakterizuojama nugaros, pasturgalio ir uodegos pažeidimais; aiški sezoninė alergija labiau charakteringa atopiniam dermatitui ir alergijai blusoms.
Diagnostika
Šunų alergija nustatoma klinikinių požymių pagrindu. Taip pat tam, kad diagnozė būtų nustatyta tiksliai, būtina atmesti kitas galimas kasymosi priežastis, t. y., parazitus. Reikėtų atminti, kad nėra tokios analizės, kuri patvirtins alergiją, nes skirtingų tipų alergijų klinikiniai požymiai labai panašūs. Šunų alergija nustatoma atmetimo principu, palaipsniui atmetant vieną alergiją paskui kitą. O bandant atmesti maistines alergijas 6-8 savaites gyvūnas maitinamas specialiu diagnozuoti skirtu maistu, kuriam naudojami absoliučiai nauji gyvūnui produktai.
Labai svarbu šiuo periodu tiksliai vadovautis veterinaro nurodymais, kadangi netgi mažiausias skanėsto gabaliukas gali atnaujinti problemą ir sutrukdyti teisingos diagnozės nustatymui.
Gydymas
Alergija maistui nėra gydoma. Galima tiktai iš raciono pašalinti produktą, kuris sukelia alerginę reakcija. Šuns alergija šiuo atveju pašalinama parinkus specialų ėdalą.
Tam, kad šuo atsikratytų alergijos blusų seilėms, naudokite preparatus nuo blusų ir specialius antkaklius. Tačiau neperlenkite lazdos, nes per didelis tokių preparatų naudojimas gali gyvūnui pakenkti.
Kaip mes jau minėjome, išgydyti alergiją išorinei aplinkai neįmanoma. Vienintelė išeitis – tai kontroliuoti ligos tėkmę. Kadangi alergija – tai paveldimas susirgimas, nerekomenduojama tokius gyvūnui naudoti veisimui. Taip pat reikėtų atminti, kad alergija gali iššaukti antraeilio bakterinio ir/arba grybelinio uždegimo išsivystymą. Tokioje situacijoje gyvūnui reikia papildomo antibakterinio ir/arba antigrybelinio gydymo.
Taip pat skaitykite: Kaip duoti vaistus šuniui?, Patarimai, kaip šerti šunis
