Nuo pat gimimo pati natūraliausia šuniui kalba yra kūno kalba. Žmonės irgi naudoja šią kalbą, tačiau šuns ir žmogaus kūno judesiai gali reikšti skirtingus dalykus. Kuo artimiau jus susipažinsite su vienas kito kūno kalba, tuo efektyvesnis bus jūsų bendravimas.
Šuns kūnas ir letenos padeda jam išreikšti eilę skirtingų signalų. Perskaitykite tai, ką jus galite sužinoti, pažvelgę į savo augintinį.
Šuo atsigulęs, į priekį ištiesęs priekines letenas, priekinė kūno dalis prispausta prie žemės, galinė dalis pakelta, o galva padėta ant žemės. Tokia šuns padėtis vadinama žaismingu pasisveikinimu, reiškiančiu, kad šuo nori pažaisti su jumis.
Šuo užtikrintai stovi ant tiesių galūnių, gali lėtai judėti pirmyn, išlaikydamas užtikrintą žvilgsnį. Tai reiškia, kad šuo pasirengęs dvikovai su jumis, kadangi jaučia savo dominavimą šioje situacijoje. Jeigu šuo yra linkęs dominuoti, jis visada naudos tokią pozą, kad pademonstruotų galią ir ją įrodytų.
Jeigu šuns kūnas išriestas į priekį, tai reiškia, kad šuo pasiruošęs pasitikti pavojų ir kovoti nedelsdamas.
Kai šuo atvirkščiai, nenori konfliktuoti, o pasiruošęs paklusti, jis atsigula ant nugaros ar ant šono ir parodo savo pilvą. Tai nuolankumo gestas, padedantis išvengti konflikto. Svarbus niuansas: jeigu šuo atsipalaidavęs šioje pozoje ir šalia yra vadas, tai vado kaip lyderio pripažinimo demonstravimas. Apsiverdamas pilvu aukštyn prieš šeimininką, pasiūlydamas paglostyti jo pilvą, šuo rodo, kad pripažino šeimininką vadu.
Šuo gali padėti galvą ant kito šuns kaklo arba padėti leteną ant kito šuns nugaros. Tai-dominuojančių šunų, vadų, arba norinčių tapti lyderiais šunų gestas, kuris parodo, kas gaujos lyderis.
Jeigu bendraujant su žmogumi ar pasivaikščiojimo su šeimininku metu šuo grybštels šeimininko ranką ar pavadėlį, tai ženklas, kad šuo tikriausiai nepripažįsta savo šeimininką vadu.
Tam, kad atkreiptų į savę šeimininko dėmesį, šuo gali naudoti įvairius gestus: padėti leteną ant kelio, pakišti galvą po ranka, pamojuoti letena sėdint priešais šeimininką.
Jeigu šuo pašiaušia keterą ar kailį per visą nugaros ilgį, tai signalas, perspėjantis apie šuns agresiją. Kai šuo pašiaušia apatinė nugaros dalį, jis perspėja: „Aš piktas, neliesk manęs!“. Pašiaušti pečių ir keteros plaukai rodo, kad šuo pasiruošęs atakuoti.
Šuo sedėdamas kilnoja priekinę leteną. Tai rodo, kad šuo jaučiasi nesaugus, susirūpinęs ir sunerimęs.
Šuo priekinėmis letenomis trina nosį ir snukį, krutine trinasi į žemę, verčiasi ant nugaros ir trinasi į žemę nugara. Dažnai šuo taip daro pašertas arba kai šeimininkas ruošia edalą. Taip šuo parodo numatomas teigiamas emocijas arba jau megaujasi jomis.
Šuo, atlikęs gamtinius reikalus, kapsto žemę ir žolę. Kadangi ant šuns letenų yra liaukos, kurios kiekvienam gyvūnui suteikia individualų kvapą, tokiu būdu šuo palieka ant žemės ir žolės ženklus, pagal kuriuos kiti šunys supras, kad jis čia buvo.
Jeigu stebėdami šuns poza, kūno judesius ir įsiklausydami į šiuos signalus jus sugebėsite teisingai suprasti kaip šuo jaučiasi, jus galėsite numatyti jo veiksmus, suprasti jo būsena, norus ir adekvačiai reaguoti į situciją, atsitikusią pasivaikščiojimo metu, arba susijusią su dresūrą ar elgesio problemomis ir t.t
Taip pat skaitykite: Šunų bendravimas, Kodėl šunims svarbūs jausmai ir emocijos?
