Bet kuri gyva būtybė yra evoliucijos produktas. Kiekviena rūšis per milijoną metų keitėsi ir evoliucionavo skirtingai. Todėl gyvūnai, gyvenantys viename pasaulyje su mumis, jaučia ir pergyvena pasaulį savaip. Pavyzdžiui, šunys gyvena kvapų pasaulyje, o jų klausa labiau išvystyta, nei mūsų. Kas liečia spalvas, jie jas blogai skiria ir todėl gyvena pilkesniame pasaulyje nei mes.
Šunų uoslė
Šunys turi nepaprastą uoslę, kurią jie paveldėjo iš savo protėvių- vilkų. Išskirtinę šuns uoslę sąlygoja jo fiziologija.
Už uoslės suvokimą atsakinga nosies gleivinė, kuri pas šunį yra gerokai jautresnė, negu pas žmogų. Šunų uoslės ląstelių plotą vidutiniškai sudaro 151 kvadratinis centimetras, o tuo tarpu suaugusio žmogaus – 5 kvadratiniai centimetrai. Šuns gleivinė yra 0,1 mm storio, pas žmogų šis skaičius sudaro tik 0,006 mm.
Žmogus turi apie penkis milijonus sensorinių neuronų, kurie leidžia užuosti. Bet tai niekis, lyginant su šunimis. Taksas turi apie 125 milijonus tokių neuronų, o tuo tarpu aviganis 220 milijonų. Grynakraujai skalikai turi milijoną kartų daugiau sensorinių neuronų, negu žmogus.
Gyvūno smegenų dalis, atsakingą už kvapą, proporcingai didesnė, nei pas žmogų. Šuo turi 40 kartų daugiau galvos smegenų ląstelių, susijusių su uoslės organais, nei žmogus. Maždaug 10% šuns smegenų apdoroja informaciją apie kvapus. Pas žmogų tik 1%.
Kasdienio pasivaikščiojimo metu šunys stebi aplinką. Savo nosies pagalba jie analizuoja, kas čia buvo vakar. Todėl nereikia tempti šuns, jeigu jis sustojo pauostyti – jis gauna svarbią informaciją ir ją apdoroja.
Šunų klausa
Šunys iš prigimties turi labai gera klausą – maždaug 15 kartų aštresnę nei mūsų. Suaugusio žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažnis yra intervale nuo 16 Hz iki 20 kHz. Šuo gali girdėti ultragarsus, kurių dažnis yra net iki 40 kHz ir infragarsą žemesnį nei 16 Hz.
Ausų judinamieji raumenys leidžia šuniui nustatyti garso šaltinio kryptį 99% tikslumu. Šiuo atveju žmogus tikriausiai pralaimi šuniui.
Šunų regėjimas
Šunų regėjimas suvokiant pasaulį, skirtingai nei pas žmones, yra trečioje eilėje. Gebėjimas matyti trumpą atstumą žemesnis, negu pas žmogų. Daugiausia šuo reaguoja į judesius, ir netgi tolumoje juos mato labai gerai.
Regėjimo aštrumas yra 7-100 metrų (dideliu atstumu šuo nesugeba atpažinti savo šeimininko, jeigu jis stovi nejudėdamas); bet judantį objektą šuo gali atpažinti iki 1000 metrų. Jeigu žmogus judės, eis, šuo ne tik pamatys jį dideliu atstumu, net ir nustatys „savas“ jis ar „svetimas“.
Temstant ir tamsoje šunys mato 3-4 kartus geriau, negu žmogus. Jų regėjimo kampas platesnis, negu pas mus, ir šviesa atsispinti akies tinklainėje. Šunys turi daugiau šviesai jautrių ląstelių, negu žmonės.
Šunų skonio jutimas
Šunų skonio jutimas taip pat labai gerai išvystytas. Tik šuns skonis labai skiriasi nuo žmogaus – augintinių aistra dvėsenai, ekskrementams ir kitiems dvokiantiems produktams žinoma kiekvienam šuns augintojui.
Kita vertus, šunys dažnai išrankioja iš maisto ir palieka nesuvalgytus medikamentus, sumaišytus su pašaru, kurie, kaip mano šeimininkas, neturi nei skonio nei kvapo. Nustatyta, kad šuns skonio jutimas glaudžiai susijės su jautria uosle. Šuo iš pradžių uosto, ir tik po to valgo.
Su tokiais gabumais šuo aplenkia ne tik žmones, bet ir bet kurią iki šiol sukurtą techniką.
Būtent todėl labai plačiai naudojami tarnybiniai šunys. Šunys-nepakeičiami pagalbininkai, o kartais ir pagrindinė grandis saugumo sistemoje, policijoje, muitinės ir kariuomenės tarnybose. Uoslė, būdinga šunims, iki šiol lieka pačiu efektyviausiu būdu ieškant žmones po sniego lavinomis.
Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie šunis, Šuniški pokalbiai
