Kirminų invazija (invazija parazitologijoje ir epidemiologijoje – tai ksenobiotikų (gr. xenon ‘svetimas’ + bios ‘gyvybė’) įsiskverbimas į subjekto organizmą) yra gana rimtas susirgimas. Priklausomai nuo kirmėlės, įsiskverbusios į gyvūno organizmą, rūšies, invazijas galima padalinti į skirtingas formas pagal susirgimo sudėtingumą. Kartais, kai kuriais kirminų invazijos atvejais, pakanka, kad į organizmą patektų tiktai viena kirmėlė, kuri gali sukelti sunkiausią, o kartais netgi mirtiną susirgimą. Tokiais atvejais būtina skubi dehelmintizacija ir tolesnės profilaktinės dehelmintizacijos, reguliariai kartojamos 3 arba 6 mėnesius.
Tačiau, be labai pavojingų organizmui kirmėlių, egzistuoja ir kitokios, kurios atneša gyvūno arba žmogaus organizmui gana malonų efektą. Tokiu atveju kalbama jau ne apie absoliutų kirmėlių pašalinimą iš organizmo, o apie tam tikro parazitų skaičiaus palaikymą.
Paskutiniu metu endeminė profilaktinė dehelmintizacija tarp šunų ir kačių augintojų tapo gyvenimo norma. Iš vienos pusės tai yra neblogai (jeigu gyvūnas tikrai užsikrėtė), iš kitos – tai visai nereikalingi veiksmai (netgi kenksmingi), jeigu gyvūnas yra sveikas.
Ar reikalinga profilaktinė dehelmintizacija Jūsų šuniui, spręsite, aišku, tiktai Jūs. Tačiau vietoj to, kad veltui nuodytumėte šuns organizmą antihelmintikais, geriau priduoti išmatas kirmėlių kiaušinėlių analizei arba padaryti kraujo tyrimą, ieškant kirmėlių ir pirmuonių Giardia lamblia (kirmėles nustatyti galima ir pagal seilių testą).
Atminkite, kad kiekvienas preparatas, veikiantis prieš kirmėles, turi savo veikimo zonas. Prieš vartodami susipažinkite su naudojimo sąlygomis ir nustatykite kirmėlių, su kuriomis jūs ruošiatės kovoti, tipą.
Profilaktiniais tikslais šunų dehelmintizacija, priklausomai nuo situacijos, atliekama nuo vieno-dviejų kartų per metus iki vieno karto per 4 mėnesius. Esant aukštai užkrato rizikai – maitinantis sausais subproduktais arba mėsa, žuvimi, ėdant šiukšles arba fekalijas lauke – dehelmintizaciją galima atlikinėti kartą per 4 mėnesius.
Dehelmintizacija yra būtina prieš skiepijant, jeigu paskutinė profilaktinė dehelmintizacija buvo seniau, nei prieš 4-6 mėnesius. Gyvūną skiepyti galima ne anksčiau, kaip praėjus dviems savaitėms po kirmėlių pašalinimo. Atkreipkite dėmesį, kad vaistą prieš kirmėles reikia duoti du kartus, padarant 10-14 dienų tarpą. Vienkartinis vaisto vartojimas panaikina tiktai suaugusią kirmėlių formą, bet ne kiaušinėlius. Per 10-12 dienų iš kiaušinėlių išsirita naujos kirmėlės ir, antrąkart duodami vaistą, jūs jas sunaikinate. Skiepyti gyvūną, turintį kirmėlių, yra pavojinga.
Atkreipkite dėmesį, kad dehelmintizacijos preparatus būtina duoti griežtai atsižvelgiant į gyvūno svorį, todėl prieš vaistą sumaitindami, būtinai gyvūną pasverkite! Atidžiai skaitykite instrukciją ir griežtai laikykitės dozės!
Nėštumo ir laktacijos periodu vaistų nuo kirmėlių duoti negalima, nes tai gali neigiamai paveikti šuniukų sveikatą. Jeigu jūs bijote dėl gyvūno sveikatos, geriau pašalinkite kirmėles likus 10-14 dienų iki planuojamo nėštumo. Jeigu prieš vadą jūs nepašalinote kirmėles iš motinos organizmo, šuniukams tai būtina padaryti ne anksčiau, kaip praėjus 21-ai dienai po gimimo.
Kirmėlės labai lengvai perduodamos ir į žmogaus organizmą, jeigu nesilaikoma higienos taisyklių, todėl kol jūsų gyvūnas neatsikratė kirmėlių, būtina griežtai rūpintis asmenine higiena. Neleiskite augintiniui jus „bučiuoti“ ir apribokite jo kontaktą su mažais vaikais. Jeigu jūs dėl to nerimaujate, galite pasitarti su pediatru ir nuspręsti, ar vaikui reikia duoti vaistą nuo kirmėlių, ar pakaks tiesiog laikytis asmeninės higienos taisyklių.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti, kad šuo susirgo?, Apetito dingimas šuniui
