Paprastai šuns pripratinimas prie antkaklio didelių sunkumų neatneša, aišku, jeigu pradėsite tai daryti laiku. Dažniausiai 1-2 mėnesių amžiaus šunelis lengvai pripranta prie naujo aksesuaro, ypatingai tuomet, kai pradžioje uždedate jį porai minučių maitinimo metu. Antkaklio ir skanėstų sugretinimas leidžia šuniui greičiau su juo susitaikyti.
O štai su pavadėliu šuo apsipranta blogiau, nes retas šuo lengvai priima laisvės apribojimą. Egzistuoja keli nesudėtingi bendrieji principai, kurie palengvins jūsų užduotį.
Šuns supažindinimas su pavadėliu
Pirmą kartą prisekite lengvą pavadėlį tiktai tada, kai šunelis visiškai priprato prie antkaklio ir nustojo kreipti į jį dėmesį. Iš karto dviejų nepažįstamų daiktų sujungimas išgąsdins ir suglumins šunį – įvedinėkite naujoves palaipsniui.
Prisekite pavadėlį neilgam laikui bute, tegul šunelis su juo pasivaikščioja pažįstamoje erdvėje. Būtinai nukreipkite jo dėmesį nuo bandymų graužti pavadėlį. Geriausias būdas tai padaryti – tai naudojant žaidimą arba skanėstus, bet nenaudokite pavadėlio, kaip žaidimo objekto. Būtinai laikykitės atitinkamos tokios pamokos trukmės: pirmą kartą prisekite pavadėlį kelioms minutėms, vėliau pratęskite šį periodą. Atsegti pavadėlį reikia tuomet, kai šunelis nusiramino. Jeigu jūs tai padarysite tuo momentu, kai šuo pavadėlio labai bijo arba su juo kovoja, jūs galite tik įtvirtinti negatyvią reakciją.
Po pirmojo bandymo priseginėkite pavadėlį mažiausiai kartą per dieną. Su šuneliu reikia elgtis, kaip su mažu vaiku – atkakliai ir švelniai kartoti tuos pačius veiksmus, įtvirtinant pamoką.
Galiausiai šuo nustos protestuoti prieš prisegtą pavadėlį. Dabar atėjo laikas išmokyti šunį su juo vaikščioti. Pamėginkite pavedžioti jį po kambarį, tuo pačiu metu su juo žaidžiant. Vesdami iš kambario į kambarį, sumaitinkite jam skanėstų gabaliukus. Pripratindami vaikščioti su pavadėliu, palaipsniui mažinkite skanėstų ir žaidimų kiekį, paversdami pavadėlį kasdienybe.
Egzistuoja kelios nepakeičiamos taisyklės, kurių reikia griežtai laikytis. Netempkite šunelį stipriai pavadėliu prieš jo valią – taip jūs tik sustiprinsite paniką ir baimę pavadėliui. Nekelkite šuneliui skausmo, kai jis yra prisegtas. Valdykite šunelį lengvai trukteldami už pavadėlio, lyg patardami jam judėjimo kryptį.
Pirmasis pasivaikščiojimas lauke
Būkite pasiruošę tam, kad už buto ribų jis gali pasielgti visiškai kitaip. Esant naujoms aplinkybėms šunelis gali vėl užpanikuoti, išsigąsti, atsisakyti judėti. Pasistenkite šunelį nuraminti, pakalbėkite su juo, paglostykite, nepamirškite kartu su savimi pasiimti mėgstamiausią augintinio skanėstą ir jį pavaišinti. Dažniausiai šunelis greitai nurimsta, o smalsumas nugali baimės likučius.
Būdami lauke nuo pačio pirmojo pasivaikščiojimo nepadarykite tipinę klaidą: nepamirškite, kad jūs – šeimininkas ir vedate šunį. Neleiskite šuneliui jūsų tempti. Ypatingai tai svarbu kalbant apie stambias veisles, juk pripratęs prie tokio elgesio mielas šunelis išaugs į galingą šunį. Šioje situacijoje jau tinka bausmės sistema.
Pasipriešinkite nekontroliuojamam šunelio siekiui judėti, įtempkite pavadėlį, neleiskite šuniui jūsų tempti prieš jūsų valią.
Šuneliui bandant per daug įtempti pavadėlį, staigiai truktelėkite juo. Jūsų pastangų turėtų būti pakankamai, kad šuo paklustų, bet ne per daug. Tikslas yra ne nuobauda, o šuns elgesio korekcija. Jeigu šunelis nepakluso iš pirmo karto, truktelėkite pavadėlį stipriau, bet visą laiką atminkite, kad gąsdinti mažylio nereikia.
Šuo greitai supras, kad įtempus pavadėlį jam gresia nemalonūs pojūčiai ir išmoks prisiderinti savo judesiais prie jūsų norų. Paaugus šuneliui stipriai traukite už pavadėlio pasireiškus bet kokiam bandymui ignoruoti jūsų pastangas. Svarbiausias dalykas, pratinant šunį prie pavadėlio – yra švelnumas, atkaklumas ir neišvengiamumas.
Taip pat skaitykite: Šuniukų šėrimas, Šunų elgesys visuomenėje
