Planuojant imti šuniuką į šeimą, mes paprastai svarstome tik vieną variantą, o būtent patinkančios veislės mažą šuniuką. Įsitikinimas, kad su šuniu, auginamu nuo vaikystės nebus jokių problemu, skirtingai nuo šuns, paimto jau paaugusio, labai dažnas. Ar tikrai taip? Net jeigu neturėjote minties paimti į namus suaugusį šunį, perskaičius šį straipsnį, galbūt apsvarstysite ir tokią galimybę.
Dauguma žmonių bijo, kad suaugęs šuo turi elgesio problemų, ir tai gali būti tiesa. Prieglaudose gyvenantys gyvūnai dažnai būna neramios būsenos, juos kamuoja vienatvės baimė, maisto agresija (kai gyvūnas ginasi pamatęs maistą). Tačiau ne visi šunys ir katės turi elgesio sutrikimų, nes ten dažnai atsiduria palikti naminiai gyvūnai, o jie tikrai nėra „blogi“, jie tiesiog labai vieniši. Sužinoti daugiau apie pasirinktą šunį galima iš prieglaudos darbuotojų.
Žinoma, visi suaugę šunys, kaip ir suaugę žmonės, turi savo įpročius, ir ne visada gerus. Suaugusiam šuniui gali patikti raustis šiukšlėse arba nesutarti su kitais šunimis. Bet panašūs bruožai gali išsivystyti ir pas naminį gyvūną, net jeigu jus jį paimsite mažą ir auklėsite patys. Šuniukas – tai ne visai švarus lapas, paveikti jo charakterį ir kontroliuoti jo asmenybę jus galėsite tik dalinai ir niekada nesužinosite, koks jis bus, kai užaugs. Netgi ta įtaka, kurią jus vėliau darysite, yra rimto darbo, reikalaujančio kantrybės ir budrumo, rezultatas.
Paėmus į namus suaugusį šunį, jūs jau žinosite jos charakterį. Ir šuo jau nenustebins jūsų, kaip gali atsitikti su jaunu šuneliu. Nusipirkus mažą šuniuką, jus nenuspėsite, ar jis bus ramus, nervingas, hiperaktyvus, draugiškas ar baikštus. Galite padaryti keletą išvadų remiantis žiniomis apie veislę ir jo tėvų temperamentą. Bet tai nesuteiks jums jokių garantijų. Kai jūs imate suaugusį šunį, jūs tikrai galite žinoti, su kuo turėsite reikalų.
Kai kuriais atvejais suaugęs šuo labiau tinkamas nusistovėjusiams žmogaus gyvenimo būdui, negu šuniukas. Ypač jeigu jūs pagyvenęs žmogus arba turite mažai laisvo laiko. Šuniukams, kaip ir vaikams, reikia skirti daug dėmesio, rūpesčio ir turėti kantrybės. Juos būtina mokyti naudotis tualetu, dresuoti ir socializuoti. Šuniukai nežino komandų ir elgesio taisyklių žmonių pasaulyje. Jie nesugeba ilgai susikoncentruoti, kas žavi ir tuo pačiu gali nuvilti.
Be to, šuniuką pirmaisiais gyvenimo metais reikia skiepyti, rodyti veterinarui ir atlikti įvairias procedūras. Kita vertus, suaugęs šuo gali sunkiai sirgti ir gydymas gali kainuoti. Bet šios problemos gali atsirasti ateityje, net jeigu jūs į namus paimsite šuniuką.
Manoma, kad susibendrauti su suaugusiu šunimi, kaip ir su šunių, išgyvenusių jūsų šeimoje visą savo gyvenimą, neįmanoma. Bet iš tikrųjų taip nėra. Žinoma šuniui reikia laiko tam, kad išmokti pasitikėti, gerbti ir mylėti jus. Šuniukui irgi reikia laiko, kad priprasti prie naujų namų ir gyvenimui be motinos. Tie gyvūnai, kurie labai prisirišę prie savo šeimininko, labiau bijo vienatvės.
Kai jūs imate šunį iš prieglaudos, jūs jaučiate pasitenkinimą nuo to, kad išsaugojote jo gyvybę ir nepalikote narve. Taip pat jūs galite duoti šuniui daug meilės, rūpesčio, švelnumo, ko jis neteko, būdamas vienas. Šunys iš prieglaudos sugeba naujam šeimininkui, kuris elgiasi su jais gerai, išreikšti savo atsidavimą ir dėkingumą.
Renkantis šunį, jūs turite nuspręsti, su kokiais įnoriais galite taikstytis. Ar pasirengę paimti labai energingą šunį arba šunį-sargą, kuris dėmesio reikalaus lojimu. Nėra nieko blogo tame, kad jūs norite paimti mažą šuniuką ir džiaugtis juo nuo mažens, bet dažnai seniai nusistovėjusiams gyvenimo būdui labiau tinkami suaugę šunys.
Taip pat skaitykite: Voljeras šuniui, Kodėl šunims svarbūs jausmai ir emocijos?
