Skirtingai nuo laukinių ir benamių gentainių, naminiai šunys jautresni šalčiui. Didžiąją savo gyvenimo dalį mūsų augintiniai praleidžia kambario temperatūros patalpose, todėl jų imunitetas ir atsparumas šalčiui sumažėjęs.
Bet kuris šuo gali peršalti, tačiau skirtingų veislių šunys skirtingai jautrūs šalčiui. Labiausiai dėl žemos temperatūros žiemą kenčia dekoratyvinių veislių ir trumpaplaukiai (bulterjerai, bokseriai, taksai ir kt.) šunys. Mažiausiai jautrūs šalčiui veislės su ilgu tankiu kailiu, tokios kaip aliaskos malamutas, sibiro haskis, čiau-čiau. Tačiau nepriklausomai nuo jūsų augintinio veislės, ilgas buvimas žiemą lauke bet kokiu atveju nepageidautinas.
Kaip išvengti sušalimo
• Grūdinimas šunims taip pat aktualus ir naudingas, kaip ir žmonėms. Nelepinkite savo augintinio. Tinkami fiziniai krūviai žemoje temperatūroje nuo pat mažumės netgi trumpaplaukius šunis padarys mažiau jautrius šalčiui.
• Mitybos racionas žiemą turi būti kaloringesnis, ypač šunų, laikomų voljere ar lauke.
• Šuo turi turėti pakankamai šviežio vandens. Sniegas neatstoja vandens.
• Pasivaikščiojimai žiemą turi būti trumpesni negu šiltuoju metų laiku, ir aktyvesni – su žaidimais, lakstymais, šuoliais. Jeigu vėjuota, pasivaikščiojimą reikia sutrumpinti – vėjas skatina peršalimą.
• Žiemą nepalikite šuns automobilyje. Jeigu variklis išjungtas, šuo gali sušalti, o esant įjungtam varikliui – apsinuodyti smalkėmis.
• Jautrius šunis prie pasivaikščiojimų žiemą reikia pratinti palaipsniui, pradedant nuo 10-15 minučių, palaipsniui didinant buvimo lauke laiką.
• Neleiskite šuniui ilgai gulėti arba sedėti ant sniego, žemės ar kelkraščio.
• Jeigu jūsų augintinis labai šąla, nupirkite kombinezoną arba liemenę. Svarbiausia apsaugoti inkstus ir urogenitalinius organus, kurie nuo šalčio nukenčia pirmiausia.
• Jeigu labai šąla letenos – nupirkite specialią avalynę, apsaugančią letenas ne tik nuo šalčio, bet ir kenksmingų reagentų, kuriais barstomi didelių miestų keliai. Peršalimo profilaktikai per didelius šalčius galima naudoti specialų kremą, kuriuo tepamos letenų pagalvėlės.
• Didžiausią tikimybę peršalti turi ligoti ir seni šunys, maitinančios ir neščios patelės bei jauni šuniukai.
• Jeigu šuo laikomas lauke, iš anksto paruoškite jo būdą.
• Šuns gultas namuose turi būti įrengtas toli nuo šildymo prietaisų ir skersvėjo, pakeltas virš grindų 8-10 cm.
Sušalimo požymiai:
- šuo pasivaikščiojimo metu dreba ir kelia letenas, kailis pasišiaušia;
- kūno temperatūra nukrenta žemiau 37,5 °С;
- burnos gleivinė pabąla;
- gyvūnas stengiasi susisukti į kamuolį ir pasislėpti šiltoje vietoje.
Stipraus sušalimo (hipotermijos) požymiai:
- kūno temperatūra nukrenta žemiau 36 °С;
- sumišimas, vangumas, kartais sąmonės netekimas;
- silpnas pulsas;
- retas širdies plakimas;
- retas ir negilus kvėpavimas.
Pagalba sušalus
Nesistenkite sušildyti sušalusį šunį verčiant aktyviai judėti – geriau kuo greičiau grįžkite į šiltą patalpą. Mažą šuniuką paimkite ant rankų pakeliui namo.
Namuose gyvūną apviniokite šilta antklode arba sušildykite šildyklėmis, įpylus šilto vandens (vandens temperatūra neturi viršyti 40°С). Duokite šuniui šilto vandens. Stebėkite augintinio kūno temperatūros pokyčius.
Jeigu žiemą šuo įkrito į vandenį, grįžus namo, sušildykite jį šiltoje vonioje, o toliau veikite kaip sušalus.
Labai sušalus šuns būklė gali tapti kritiška. Gyvūną reikia skubiai nugabenti į veterinarijos kliniką intensyviai reanimacijai. Pakeliui gyvūnas turi būti suvyniotas į šiltą antklodę, pageidautini šilto vandens šildytuvai. Tačiau net po sėkmingos reanimacijos ne visada pašalinami kai kurie negrįžtami vidaus organų pakitimai, sukelti hipotermijos. Vėliau galimos sveikatos problemos ir ankstyva gyvūno mirtis.
Taip pat skaitykite: Šuns letenėlių priežiūra, Saugios žiemos šventės šuniui ir katei
