Miegas – svarbi ne tik žmonių, bet ir gyvūnų gyvavimo ciklo sudedamoji. Tačiau gyvūnai įvaldė daug tokių būdų miegoti, kurie žmogui yra tiesiog neįmanomi. Šiame straipsnyje mes jums papasakosime keletą įdomių faktų apie tai, kaip miega gyvūnai.
Kodėl gyvūnai miega susirietę?
Šunys ir katės miega susirietę į kamuoliuką šilumai išlaikyti, atpalaiduoti raumenis ir apsaugai. Gyvūnas instinktyviai uždengia jautrius, neapsaugotus šonkaulius, pilvo audinius, išstatydamas stuburą ir nugaros kaulus. Ir netgi katės ir šunys, kurie gyvena namų sąlygomis, kur jiems niekas negresia, nepamiršo apie galimus pavojus, kurie įtvirtinti jų galvos smegenų žievėje ir todėl išlieka atsargūs netgi miegodami. Šių gyvūnų klausa ir uoslė dirba visą parą „įjungtu“ režimu. Ir jeigu šuo miega naktį, o už durų kažkas patrauks durų rankeną, jis iš karto pradės loti.
Kodėl gyvūnai miega stovėdami?
Tradiciškai manoma, kad arkliai miega tik stovėdami. Toks keistas būdas miegoti susijęs su tuo, kad jų kojos turi unikalią sandarą. Kai arklys stovi, svorį paskirstęs vienodai ant keturių kojų, kaulai ir raiščiai jo galūnėse blokuojasi, todėl arkliui miegant, netgi stovint, vyksta visiškas raumenų atsipalaidavimas. Bet tokioje padėtyje arklys nemiega, o tik snaudžia. Norint išsimiegoti, jis atsigula, tiesa neilgam. Arklys snaudžia vidutiniškai šešias-aštuonias valandas per parą, o miega – tik dvi-tris valandas, tuo pat metu dar ir knarkia.
Panašiai prie aplinkos sąlygų adaptavosi ir drambliai, kurie įvaldė trumpą snaudimą stovint. Paprastai tai užima dvi-tris valandas, ir tai vyksta ne naktį, o karštą popietę. Ant šono atsigula tik jaunikliai ir patelės.
O štai mieganti žirafa guli sulenkusi kaklą taip, kad jos galva padėta ant užpakalinės apatinės galūnės dalies. Tiesa, jos miegas dar trumpesnis – apie 20 minučių per naktį. Žirafa tokį katastrofišką miego trūkumą kompensuoja gausiu snauduliu dienos metu. Snausdama ji stovi užmerkus akis ir padėjus galvą tarp šakų. Taip gyvūnas nepraranda pusiausvyros ir nenugriūna.
Kodėl šikšnosparniai miega žemyn galva?
Šikšnosparniai miega virš 90% savo gyvenimo. Būdravimui atitinkamai tenka tik 10% laiko. Dalinai tai paaiškinama tuo, kad šikšnosparnis miega žiemos miegu. Žiemos miego trukmė trunka nuo penkių iki devynių mėnesių, o likusį laiką jis tik rektarčiais palieka slėptuvę tam, kad paskraidytų naktį. Tiesa, jo skrydžiai trumpalaikiai. Dienos metu šikšnosparnis miega, ir tik žemyn galva.
Tai paaiškinama specifinių šikšnosparnių sparnų ir letenų sudėjimu. O štai mažai kas žino, kad visą savo gyvenimą šikšnosparnis praleidžia tik dvejose padėtyse – jis arba kabo žemyn galva arba skraido. Nei sedėti, nei vaikščioti jis negali.
Kaip gyvūnai miega vandenyje?
Ruoniai gali miegoti tvenkinio dugne, bet kas penkias minutes pakyla į paviršių tam, kad įkvėptų oro.O štai jūrų liūtai miega patogiau: jie, kaip ir ūdros, tai daro gulėdami vandenyje ant nugaros.
Žuvys išvis nemiega – jos ilsisi nejudėdamos, plaukia palei dugną arba slepiasi urvuose. Delfinai irgi miega ne itin giliai, kadangi tam tikrais laiko tarpais jiems būtinai reikia iššokti iš vandens tam, kad įkvėptų oro. Poilsio metu jų smegenų pusrutuliai budi pakaitomis. Kol vienas pusrutulis miega, kitas dirba, ir tai leidžia delfinui plaukti, kvėpuoti ir stebėti, ar šalia yra rykliai, kurie niekada nemiega ir pastoviai juda.
Kaip ir kodėl paukščiai miega ore?
Kai kurie mokslininkai mano, kad paukščiai gali miegoti skrisdami. Tai jiems būtina tam, kad jie galėtų palikti savo lizdus skrendant ilgus atstumus be sustojimų. Ornitologai, siekdami išsiaiškinti, ar gandrai miega skrisdami, ant paukščių krūtinių pritvirtino specialius prietaisus, kurie įrašinėjo širdies, kraujotakos sistemos ir sparnų darbą skrydžio metu.
Buvo nustatyta, kad gandrai skrisdami snaudžia. Kai gandras labai pavargsta, jis skrenda iš savo vietos būryje į jo centrą ir užmerkia akis. Tuo pat metu gandro klausa paaštrėja, ir dėl to, kad ir iš priekio ir iš paskos jis girdi sparnų triukšmą, gandras nepraranda aukščio ir skrydžio krypties. Pakanka dešimties tokio skrydžio minučių, kad gandras spėtų pasisemti jėgų ir užimtų vietą būrio priekyje ar gale, užleidus „miegamąją vietą“ kitam gandrui.
Taip pat skaitykite: Kuo pavojingi naminiai gyvūnai?, Kačių regėjimo ypatumai
